Studentų laisvę varžo reglamentai

Aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai lyg susitarę deklaruoja draugystę su studentais.

Tačiau laiko paskaitoms nerandančius jaunuolius baudžia negailestingai. Užsiėmimus praleidžiantiems studentams gresia netekti stipendijos, atsidurti mokančiųjų už mokslą sąraše ar net atsisveikinti su studijomis.

Dirbti nebūtina?

Dirbantis studentas jau nieko nestebina. Tai tapo ne mada, o būtinybe. Suderinti studijas ir darbą sekasi ne visiems, tad tenka pasikliauti dėstytojų geranoriškumu.

„Jei studentas dirba pagal specialybę, suprantama. Tačiau dirbti savo reikmėms nėra būtina.

Jaunuoliams dabar suteikiamos palankos sąlygos imti paskolą ir įmokoms už mokslą, ir gyvenimo išlaidoms. Tad studentai gali mokytis nesikankindami“, – įsitikinusi Klaipėdos kolegijos direktorė Antanina Šereivienė.

Vadovė pripažino, kad griežta tvarka dėl lankomumo būtina.

„Prieš trejus metus atlikome eksperimentą ir suteikėme laisvo paskaitų lankymo galimybę daugiau studentų. Auditorijos ėmė tuštėti, tad teko grįžti prie griežtų apribojimų.

Pagal Klaipėdos kolegijos studijų nuostatus studentai gali praleisti ne daugiau kaip penktadalį užsiėmimų. Kitaip jiems gresia gauti nepatenkinamą įvertinimą.

Vyresniems – lengvatos

Geriausias pasiteisinimas nelankius paskaitų – liga. Lengvatų paprastai gauna ir išvykstantieji studijuoti ar dirbti į užsienį. Jiems leidžiama laikyti egzaminus anksčiau. Tačiau svarbu susitarti su kiekvienu dėstytoju ir atsiskaityti laiku.

„Išimčių netaikome tik praktiniams užsiėmimams. Jie privalomi visiems. Ketvirtakursiai šiuo požiūriu turi daugiau laisvės. Jie paskaitas lanko rečiau, nes dažniau dirba savarankiškai“, – pasakojo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Feliksas Magelinskas.

Jis įsitikinęs, kad jei studentas negali pateisinti savo aplaidumo, vadinasi, dienas ir naktis leidžia lėbaudamas.

Nubaudžia save

Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje (LCC) leidžiama praleisti ne daugiau kaip dvi paskaitas per semestrą.

„Dirbantiems jokių nuolaidų nėra. Kadangi mokslas pas mus mokamas, piktnaudžiauti nekyla noras. Lankomumas dažniausiai sudaro apie 10 procentų galutinio įvertinimo“, – sakė LCC atstovė ryšiams su visuomene Vilma Songailaitė.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas docentas Rimantas Balsys įsitikinęs, kad painiavos būtų mažiau, jei kiekvienas dėstytojas supažindintų su studijų programa iš karto.

„Jau pirmąją paskaitą reikėtų informuoti studentus apie atsiskaitymo tvarką, vertinimo kriterijus. Svarbu paaiškinti, kodėl įvertinai būtent taip. Tada išvengiama pykčio ir nežinios“, – tikino dekanas.

R.Balsio nuomone, nelankantis paskaitų studentas pats save nubaudžia.

„Rengiu daug tarpinių atsiskaitymų, tad jei juos praleisi, į egzaminą ateisi nuogas, neturėsi ką pasakyti. Niekada nebaudžiu vien už nelankymą. Beje, tuščiomis auditorijomis negaliu skųstis“, – juokėsi studentų gerbiamas docentas.

R.Balsio teigimu, dirbantys studentai dar labiau vertina mokslo, darbo ir pinigo vertę, tad jiems nekyla noras pasukti šunkeliais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.