Panevėžyje katastrofiškai mažėja moksleivių

Atsižvelgiant į mažą moksleivių skaičių Panevėžyje būtų galima uždaryti penkias ar net šešias mokyklas. Tačiau to daryti neskubama baiminantis neigiamų socialinių padarinių

Panevėžio mokyklos per metus netenka kone tūkstančio moksleivių. Vien pirmokų kiekvieną rugsėjį susirenka beveik šimtu mažiau. Mieste esama tokių mokymo įstaigų, kuriose, palyginti su sovietmečiu, moksleivių sumažėjo du ar net tris kartus. Tačiau lig šiol nebuvo uždaryta nė viena mokykla. Mat baiminamasi, kad toks drastiškas žingsnis galėtų sukelti socialinį sprogimą, o patį Panevėžį – paversti pastatų vaiduoklių miestu.

Reguliuoja srautus

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis, atsakingas už moksleivių srautų mokyklose reguliavimą, LŽ neslėpė, kad mieste esama populiarių ir „nepatrauklių” mokyklų. Be kita ko, mokymo įstaigos populiarumą lemia vieta, kurioje ji įsikūrusi. Nors Panevėžys – itin kompaktiškas miestas, dauguma tėvų pageidauja, kad jų vaikai lankytų centrinėje miesto dalyje esančias mokymo įstaigas.

Kadangi nuo moksleivių skaičiaus priklauso mokyklos finansinė gerovė ir jos vadovų darbo užmokestis, geidžiamų mokyklų direktoriai būtų linkę priimti mokytis tiek vaikų, kiek yra pageidaujančių mokytis. Tačiau Švietimo skyrius, pasitelkęs savivaldybės tarybą, mėgina tam užkirsti kelią.

„Jei nebūtume ėmęsi reguliuoti moksleivių srautų, Panevėžyje jau būtų tekę uždaryti penkias ar šešias mokyklas iš esamų dvidešimt penkių”, – neabejoja Kuchalskis. Tačiau uždarius mokyklas darbo netektų ir pedagogai, ir aptarnaujantis personalas, o mokyklų pastatai ilgainiui taptų vaiduokliais. Teigiama, kad verslininkai neatsisakytų tik miesto centre esančių pastatų, o nuošalesni statiniai jų kol kas nevilioja.

Tuščios arba perpildytos

Šiuo metu viena mažiausių Panevėžyje yra „Nevėžio” pagrindinė mokykla – joje mokosi 489 moksleiviai. Sovietmečiu ją lankė 1300 moksleivių. Tiek pat moksleivių buvo „Verdenės” pagrindinėje mokykloje, o liko tik 587 moksleiviai.

Mažiausia pagrindinio ugdymo įstaiga – „Gabijos” pagrindinė mokykla – teturi 239 moksleivius. Tačiau Švietimo skyrius laikosi pozicijos šias mokyklas palikti gyvuoti, tuščiose klasėse vystyti popamokinę veiklą. Dėl mokyklose atsiradusių papildomų erdvių įžvelgiama nemažai pranašumų: mažėja infekcijų pavojus, moksleiviai turi daugiau vietos „išsikrauti”, be to, mažesnės bendruomenės nariai vieni kitus geriau pažįsta.

Nors dalis Panevėžio mokyklų pustuštės, net keturiose įstaigose mokymo procesas vis dar vyksta dviem pamainomis. Tokį netolygumą lėmė moksleivių tėvų pasirinkimas. Jie nutarė, kad vaikams geriau mokytis populiarios mokyklos antrojoje pamainoje, negu lankyti moksleivių stokojančią mokymo įstaigą. Didžiausioje mieste Juozo Miltinio vidurinėje mokykloje šiuo metu dviem pamainomis mokosi 1267 moksleiviai, tik keliolika moksleivių mažiau turi antra pagal dydį „Žemynos” vidurinė mokykla.

„Norėdami sumažinti moksleivių skaičių didžiosiose mokyklose leidžiame joms rinkti ne daugiau kaip dvi pirmokų klases. Priimtas Panevėžio tarybos nutarimas, kuriuo mokykloms rekomenduojama priimti tik aplinkiniame mikrorajone gyvenančius vaikus”, – sakė Kuchalskis. Jo teigimu, kai kurie tėvai sugeba savo atžalas priregistruoti teritorijoje, kuri priskirta geidžiamai mokyklai. Esą todėl nepavyksta išgyvendinti antrųjų pamainų.

Grėsmė prestižui

Pasak Kuchalskio, tikėtina, kad moksleivių srautus pakoreguos mieste vykdoma mokyklų pertvarka. Numatoma, kad jau 2012-aisiais Panevėžyje neturėtų likti vidurinių mokyklų. Planuojama, kad mieste veiks 6 gimnazijos, 18 pagrindinių ir viena pradinė mokykla. Kuchalskis apgailestavo, kad ilgainiui gimnazijos gali netekti prestižo. Pasak jo, kol kas į dvi esamas Panevėžio gimnazijas mokiniai atrenkami atsižvelgiant į jų pažymių vidurkius. Kai mieste nebeliks vidurinių mokyklų, į šešias būsimas gimnazijas bus priimami visi pageidaujantys jose siekti vidurinio išsilavinimo. „Neabejoju, kad tai sumažins šių mokymo įstaigų lygį, ir jos išleis vis prasčiau parengtus abiturientus”, – įsitikinęs Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas.