Norėdami užkirsti kelią neteisingam kainų apvalinimui, šios euro zonos naujokės vartotojai nesąžiningas įmones riša prie gėdos stulpo
Vos prieš porą mėnesių eurą įsivedusi Slovėnija pretenduoja tapti pavyzdžiu kitoms į euro zoną besiveržiančioms šalims. Slovėnai gali džiaugtis – pakeitus valiutą kol kas pabrango labai nedaug prekių ir paslaugų, o bendras kainų lygis metų pradžioje net nukrito.
Visiškai priešinga situacija buvo stebima prieš penkerius metus Vakarų Europoje, kai dauguma euro zonos šalių gyventojų keitė nacionalinius pinigus į eurus. Nors šis procesas vyko sklandžiai, greitai žmonių euforiją pakeitė nerimas ar net įtūžis dėl padidėjusių kainų. Net dabar skelbiamos apklausos rodo, kad daugelis europiečių sieja eurą su brangstančiomis prekėmis.
Tačiau Slovėnijoje, turinčioje vos porą milijonų gyventojų, padėtis kitokia. Euro naudą pabrėžia ne tik oficialūs šalies pareigūnai, verslininkai, bet ir paprasti žmonės. Liublianos gatvėse kalbinti slovėnai labiau linkę įžvelgti euro pranašumus, o ne nerimą dėl kainų.
„Euras mums reiškia didesnę integraciją į Europą. Tai ypač svarbu tokiai mažai ir atvirai šaliai kaip Slovėnija. O prekės gali brangti dėl įvairių priežasčių, nebūtinai dėl to kaltas euras”, – kalbėjo Liublianą aprodęs vietinis gidas.
Vartotojų jėga
Kodėl slovėnų požiūris į eurą skiriasi nuo Vakarų europiečių?
Dar rengdamasi įsivesti eurą Slovėnijos vyriausybė numatė griežtas taisykles. Įpareigojo prekybininkus kurį laiką visas kainas skelbti nacionaline valiuta – toleriais – ir eurais. Nustatė griežtą šių valiutų kursą – vienas eurą prilygino 239,64 tolerio. Už bet kokį neteisingą kainų konvertavimą, apvalinimą numatė griežtas sankcijas. Kalbinti vietos valdininkai, ekonomistai taip pat pabrėžė ypatingą vartotojų organizacijų įtaką drausminant verslininkus, norinčius pasinaudoti valiutų keitimu. Dar gerokai anksčiau prieš įvedant eurą Slovėnijos vartotojų organizacija (SVO) pradėjo stebėti kai kurių prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Tam buvo pasirinktos 68 prekės ir 36 paslaugos. Praėjusių metų gruodžio viduryje SVO viešai paskelbė vadinamąjį juodąjį sąrašą, į kurį buvo įrašytos įmonės, padidinusios kainas daugiau kaip šešiais procentais.
Anot SVO prezidentės Bredos Kunin, toks sąrašas leidžia vartotojams susidaryti visą vaizdą apie kainų pokyčius. Gyventojai turi matyti, ar smarkiai brangsta kava ir patiekalai viename ar kitame restorane, kaip kinta bankų komisiniai mokesčiai, ir panašiai. SVO taip pat priima vartotojų nusiskundimus dėl, jų manymu, neteisingų kainų. „Slovėnijos gyventojų vaidmuo užkertant kelią nesąžiningiems įmonių veiksmams ypač svarbus”, – tvirtino Kunin.
Tiesa, ji pripažino, kad šaliai nepavyko išvengti tokių dalykų kaip nepagrįstai pakeltos kainos. Gauta daug žmonių skundų dėl to, jog pabrango viešojo maitinimo įstaigų paslaugos, kai kurie maisto produktai, cigaretės, spauda. Tačiau visuotinio brangymečio Slovėnijoje neužfiksuota – šalies statistikos tarnyba net paskelbė 0,2 proc. sausio defliaciją.
Verslininkai niršta
Ypač akylas kainų stebėjimas kelia nerimą vietos verslininkus. Mat brangindami prekes jie rizikuoja patekti į „juodąjį sąrašą” ir užsitraukti pirkėjų nemalonę.
Slovėnijos komercijos ir pramonės rūmų prezidento patarėja Nina Presern pabrėžė, kad vartotojų organizacijų veiksmai dažnai būna nepagrįsti. „Mes nesame prieš tokį stebėjimą, tačiau SVO, rengdamasi skelbti kainas padidinusias įmones, turi pranešti, kodėl jos tai padarė. Juk daugelis priverstos kelti kainas ne dėl euro – brangsta degalai, kitos žaliavos”, – pyko verslo pasaulio atstovė. Anot Presern, neteisinga kaltinti verslininkų, nes jie, norėdami prisitaikyti prie naujos valiutos, ir taip daug turėjo investuoti į eurą.
Tačiau skaičiuojama, kad įmonių išlaidos eurui įsivesti atsipirks su kaupu. Štai Slovėnijos buitinės technikos milžinė „Gorenje” net 95 proc. visos savo produkcijos eksportuoja, 60 proc. gaminių parduoda euro zonoje. Įmonės valdybos narė Mirjana Dimc Perko teigė, jog įsivedus eurą paprastesnė taps prekių kainodara, nereikės mokėti komisinių už valiutų keitimą. Euras kaip medus vilioja ir investuotojus. „Įvedus naują valiutą rinkoje pakilo visų pagrindinių Slovėnijos bendrovių akcijų kainos. Investuotojai linkę mokėti brangiau už didesnį įmonių skaidrumą”, – pabrėžė Perko.