Vilniuje ir Taline gyvenamojo būsto pasiūlos ir paklausos „žirklės” nebėra tokios didelės kaip prieš metus. Tikėtina, kad šiemet toks atotrūkis sumažės ir Rygoje.
Praėjusiais metais Lietuvos ir Estijos šalių sostinėse gyvenamojo būsto kainos stabilizavosi. Taline tokie procesai pastebėti 2006 metų pradžioje, o Vilniuje tas įvyko praėjusių metų gegužę, kai Lietuvai buvo užkirstas kelias prisidėti prie euro zonos.
Talino savivaldybės Verslo plėtros skyriaus vadovas Martas Repnau mano, kad prie stabilių nekilnojamojo turto (NT) kainų prisidėjo iš sostinės emigravę žmonės, nes dėl to atsirado nemenkas skaičius laisvų butų. Repnau prognozavo, kad ateinančius septynerius metus Taline gyvenamosios vietos poreikis labai nedidės, mat čia nesitikima drastiško gyventojų skaičiaus didėjimo.
Pirmenybė Talinui
Nepaisant tokių valdininkų prognozių, NT plėtotojų planuose – nauji projektai, kuriuose numatytos ne pavienių namų, o ištisų kvartalų statybos. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Italijoje ir Vokietijoje veikiančios NT plėtros įmonės „Prokapital” valdybos narys Andrusas Lauritsas įsitikinęs, kad būsto paklausa Baltijos šalių sostinėse neatslūgs.
Vertindamas Vilniaus ir Talino rinkas Lauritsas sakė, kad abiejų sostinių centruose plėtojami projektai duoda panašų pelną, panašiai kainuoja ir statyboms reikalinga žemė. Tiek Vilniuje, tiek Taline kvadratinis metras senamiesčio žemės atsieina apie 350 eurų (daugiau nei 1,2 tūkst. litų).
Nors NT plėtotojai panašią naudą gauna abiejuose miestuose, artimiausiu metu „Prokapital” neketina vykdyti naujų projektų Vilniuje. Pirmiausia ruošiamasi baigti 40 mln. eurų (138 mln. litų) vertės projektą Aguonų gatvėje „Šaltinių namai”. Tuo tarpu Taline planuojama ne tik baigti 55 mln. eurų (apie 190 mln. litų) vertės projektą, bet ir pradėti kiek atokiau nuo centro 140 mln. eurų (483 mln. litų) kainuosiančio kvartalo statybas.
Nėra vienos nuomonės
Specialistų nuomonės dėl Talino NT rinkos skiriasi. NT tyrimų agentūros „Global property guide” skaičiavimais, praėjusiais metais NT kainos Estijoje pakilo 54,29 procento. Agentūros teigimu, toks kilimas – pats didžiausias visame pasaulyje.
Tačiau Saulius Vagonis, „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, tvirtino, jog „Global property guide” pateikta informacija prasilenkia su tikrove. Pašnekovo teigimu, NT kainų didėjimas Estijoje tikrai buvo menkesnis nei Latvijoje. „Pastaruosius trejus metus Estija niekada nebuvo pirmaujanti pagal NT kainų didėjimą. Estijoje NT rinka iš visų Baltijos valstybių pradėjo plėtotis anksčiausiai. Kai 1999-2000 metais Lietuvą buvo sukaustęs ekonominis sąstingis, Estijoje NT rinka jau plėtojosi. 2002 metais lietuviai tik pradėjo naudotis būsto kreditais, o estai paskolas jau ėmė dideliais kiekiais. Tuo tarpu Latvijos NT rinka ir nuo lietuviškosios atsilieka pusmečiu”, – kalbėjo Vagonis.
Pasak jo, dar pernai Rygoje buvo 60-70 proc. per metus siekęs NT kainų didėjimas, kuris Vilnių palietė 2005 metais. Tačiau pašnekovas mano, kad jau šiemet stabilesnių NT kainų galima laukti ir pagrindiniame Latvijos mieste. Estams, kaip pažymi Vagonis, drastiško kainų augimo apskritai pavyko išvengti: Taline buvo fiksuojami nebent 20-30 proc. NT kainų šuoliai.
Rinka nurims
Tačiau NT kainų kilimas Rygoje vis dar akivaizdus. Kaip ir įprasta, jį lemia paklausos neatitinkanti pasiūla. Anot Vagonio, Latvijos sostinėje vienam gyventojui pastatomo ploto dydis yra mažiausias iš visų Baltijos valstybių sostinių, o gyventojų Rygoje – daugiausia.
„Vilniuje ir Taline kvadratinis metras senamiestyje kainuoja 7-15 tūkst. litų, o Rygoje už tai reikia mokėti 1-2 tūkst. litų daugiau. 10-15 proc. skiriasi blokinių namų kainos Rygoje ir kitose Baltijos valstybių sostinėse. Tačiau atvėsus NT rinkoms Vilniuje ir Taline NT plėtotojai persikėlė į Rygą, tad šiais metais būstų pasiūla turėtų priartėti prie paklausos, o kainos – stabilizuotis”, – prognozavo Vagonis.