Atnaujinti daugiabučius reikia. Kaip pasiryžti?

Daugiabučiai modernizuojami ne itin sparčiai. Vildamasi procesą pagreitinti Vyriausybė ėmėsi didinti kompensuojamų investicijų dalį. Tačiau atnaujinti būstą trukdo ne tik finansinės išlaidos.

Iki šiol modernizuojančioms daugiabučius bendrijoms valstybė kompensuodavo 30 proc. investicijų. Netrukus ši dalis sieks 50 procentų.

Marijampolėje lankęsis finansų ministras Zigmantas Balčytis pripažino, kad daugiabučiai modernizuojami, ypač mažesniuose miestuose, labai vangiai. Iš pernai tam numatytų 10,6 mln. litų nepanaudoti 7 mln. litų. Balčytis mano, kad po Vyriausybės nutarimo didinti valstybės paramą įstrigęs procesas turėtų pajudėti. „Šių metų biudžete paramai skirta 15 mln. litų. Jų bei praėjusių metų likučio šiemet turėtų pakakti, o kitais metais pinigų tam bus skirta dar daugiau”, – sakė Balčytis.

Iki 2010 metų daugiabučiams atnaujinti iš valstybės biudžeto numatyta skirti daugiau nei 80 mln. litų. Finansų ministerijos atstovai teigia, kad esant poreikiui suma gali būti padidinta. Dar 203 mln. litų būsto plėtrai probleminėse teritorijose numatyta iš ES 2007-2013 metų struktūrinės paramos.

Nori kompleksinio atnaujinimo

Anot „Būsto agentūros” direktoriaus Valiaus Serbentos, didinant kompensacijas už daugiabučių modernizavimą viliamasi, kad daugiau bendrijų ryšis kompleksinei renovacijai. „Žmonės nelinkę rizikuoti skolindamiesi, tačiau reikia įvertinti gresiančias didesnes dujų kainas, kurios pakels mokesčius už šildymą. Vyriausybės žingsnis didinti kompensacijas leis sumažinti būsimus gyventojų kreditinius įsipareigojimus. Dėl to gerokai daugiau žmonių domisi galimybe modernizuoti daugiabučius”, – kalbėjo Serbenta.

Tačiau kol kas nė vienas iš daugiau nei pusės tūkstančio Marijampolės daugiabučių nėra sulaukęs kompleksinės renovacijos. Čia, kaip ir daugelyje kitų miestų, bendrijos būstui atnaujinti skiria nedideles lėšas. Už jas keičiami langai, stiklinami balkonai ar tvarkomi stogai. „Būsto agentūros” duomenimis, vos 63 iš visų 250 modernizuotų daugiabučių projektų – kompleksiniai.

Marijampolės meras Vidmantas Brazys savo miesto tendencijas aiškina tuo, kad gyventojai nėra tikri, ar sugebės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Gelbstint savivaldybei gyventojai savo lėšomis namus tvarko etapais.

Gyventojams suteikti paskolas daugiabučiams atnaujinti ryžosi miestui šilumą tiekianti bendrovė.

„Apie tai, ką siūlo savivaldybė ir šilumos tiekėjai, kalbėjau su daugeliu daugiabučio gyventojų. Tačiau pensininkai, skurdžiau gyvenančios šeimos renovacijos nenori, nes teigia tam neturinčios ir neturėsiančios pinigų”, – kalbėjo Mokolų mikrorajone įsikūrusios daugiabučių namų bendrijos pirmininkė. Sužinojusi, kad Vyriausybė žada dengti ne 30, o 50 proc. investicijų sumos, ji vylėsi, kad pavyks prikalbinti daugiau nei pusę gyventojų.

Stabdo ne tik finansai

Finansiniai įsipareigojimai – ne vienintelė problema, dėl kurios būstas atnaujinamas ne itin aktyviai. „Savivaldybė daugelyje daugiabučių yra nupirkusi nemažai butų, kurie išnuomoti socialiai remtinoms šeimoms. Tų namų bendrijos gal norėtų renovuoti namą, bet kai dalis butų priklauso ne privatiems asmenims, o savivaldybei, tą daryti vengia”, – teigė Brazys.

Jo nuomone, Vyriausybė galėtų leisti socialiai remtinoms šeimoms butus privatizuoti, o gautus pinigus panaudoti daugiabučių renovacijai remti.

„Daugiabučių modernizavimas taip pamažu įsibėgėja dėl gyventojų pasyvumo ir menkas visuomenės informavimo. Kompensacijos padidinimas iki 50 proc. procesus gali kiek paspartinti, tačiau daug dėmesio reikia skirti švietimui apie daugiabučių modernizacijos naudą. Manau, daugiabučių modernizaciją labiau nei valstybės parama skatins didėjančios sąskaitos už šilumą”, – svarstė du trečdalius visų finansuotų daugiabučių modernizavimo projektų finansavusio „Parex” banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Gintaras Radavičius.

Jis mano, kad 50 proc. siekiančios kompensacijos padės įtikinti visuomenę, kad modernizuoti daugiabučius naudinga. Tačiau, pašnekovo nuomone, dėl didėjančių statybos kainų laimėjo tie, kurie būstą anksčiau atnaujino. Tad kompensacijos padidinimas iki 50 proc. gali ir neatsverti statybos sąnaudų. „Valstybės kompensuojamą dalį buvo tikslinga ir anksčiau nuosekliai didinti. Matant, kad Lietuva sunkiai panaudoja ES struktūrinių fondų paramą, dalį šių lėšų buvo galima skirti daugiabučiams renovuoti”, – sakė Radavičius.

Kreditą gauti nesunku

„Parex” bankas vykdo daugiabučių modernizavimo programą. Joje dalyvaujančios bendrijos gali pasinaudoti valstybės ir savivaldybių parama. Ji leidžia susigrąžinti iki 65 proc. investicijų. „Bendrijoms parenkame tinkamiausią kreditavimo modelį. Banke nagrinėjamas kiekvienas projektas, stengiamasi jo neatmesti. Tačiau jei gyventojams stinga noro atnaujinti būstą ar bendriją slegia didelės skolos, projektui finansavimas nesuteikiamas. Panaikinus skolas vėl galima kreiptis į banką”, – teigė Radavičius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.