Grotos gimdo psichologijos genijus

Lietuviai negerbia šalies įstatymų. Tuo pasinaudoję sukčiai išvilioja iš jų tūkstantines sumas.

Šitaip mąsto policijos pareigūnai. To neneigia ir nuo telefoninių sukčių nukentėję žmonės – esą vieša paslaptis, kad policijos pareigūnus galima papirkti, todėl pasitaikius galimybei išgelbėti artimą nuo atsakomybės, daugelis skuba tuo pasinaudoti.

Psichologai svarsto, kad niekas nėra apsaugotas nuo panašios situacijos, mat netikėtai užkluptas žmogus patiria stresą, puola į paniką ir praranda gebėjimą protauti. Iki tokio lygio, kad puola „gelbėti” sūnų, kurio net neturi…

Aptemsta protas

Nors žiniasklaidos priemonės kone kasdien informuoja apie telefoninius sukčius, kurie pelnosi iš žmonių patiklumo ir vilioja iš jų pinigus, tokių atvejų nemažėja.

Dažnai patys nukentėjusieji, vėliau supratę buvę apgauti, sako žinoję, kad būtent šitaip elgiasi sukčiai, tačiau tuo momentu protas tarsi aptemsta.

Kaip kitaip, jei ne proto aptemimu, galima pavadinti plačiai Lietuvoje nuskambėjusią situaciją, kai močiutė, sulaukusi skambučio, esą jos sūnus pateko į avariją, nieko nelaukusi atidavė nepažįstamiems žmonėms visas savo santaupas, ir tik po to prisiminė, kad jokio sūnaus ji niekada neturėjo.

Garbaus amžiaus klaipėdietis Vytautas vasario 22 dieną netekęs kone 2 tūkstančių litų vadina save visišku kvailiu.

„Man gėda vaikams į akis žiūrėti. Atidaviau visus pinigus, kuriuos taupiau žmonos paminklui. Šimtus kartų buvau girdėjęs istorijas, kaip sukčiai apgauna senus žmones ir išvilioja iš jų pinigus. Bet kai tokio skambučio sulaukiau pats, nė neįtariau, kad man meluoja”, – sielvartavo senolis.

Atpažino anūko balsą

Pensininkas Vytautas pasakojo vidurdienį namuose sulaukęs laidinio telefono skambučio. Paskambinęs vyriškis kreipėsi į senolį vardu ir pavarde, prisistatė esąs policijos pareigūnas. Jis pasakė, neva Vytauto anūkui atsitiko nelaimė – jis automobiliu prispaudęs kitą žmogų ir dabar, jei nori, kad nukentėjusysis nereikštų pretenzijų, reikia sumokėti penkis tūkstančius litų.

„Mano anūkas buvo išėjęs į parduotuvę, bet jis neturi automobilio. Pagalvojau, gal iš ko nors pasiskolino… Pradėjau visas drebėti, galva pradėjo svaigti. Policininkas davė pakalbėti ir su pačiu anūku, bet šis per telefono ragelį tik kūkčiojo – ir man atrodė, kad tai mano anūko balsas…” – prisiminė Vytautas.

Po dešimties minučių pas senolį į namus atėjo vyras, kuris prisistatė nukentėjusiojo broliu. Gelbėdamas anūką pensininkas atidavė jam visas santaupas – 400 dolerių ir 800 litų.

„Kai vyras išėjo su mano pinigais, po kelių minučių iš parduotuvės su pirkiniais grįžo anūkas… – atsiduso Vytautas, prisiminęs, kaip per keletą minučių jį sugebėjo apmulkinti. – Užhipnotizavo ir tiek. Ką tu žmogelis begali mąstyti, kai tau kinkos iš baimės dreba, kraujo spaudimas pakyla”.

Noras padėti

Pasak psichologo Kęstučio Ridiko, netikėtai užkluptas ir paniką patyręs žmogus dažnai praranda gebėjimą protauti.

„Be to, prisideda emocijos, pasijungia žmogaus vaizduotė – jis girdi nebūtus dalykus, neva artimųjų balsą, nors šneka su nepažįstamaisiais. Be to, žmogui gera tikėti, kad jis gali padėti savo artimam žmogui. Todėl skuba jam pagelbėti”, – pasakojo K. Ridikas.

Jis pastebėjo, kad dažnai patys žmonės užveda sukčius ant reikiamo kelio. Sukčius gali kalbėti labai aptakiai, o žmogus pats papildo reikiamą informaciją.

Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos viršininkė Vilmantė Gintaraitė komentavo, kad telefoniniai sukčiai naudojasi žmonių patiklumu ir sukelta stresine situacija, kuomet žmogaus mąstymas susiaurėja ir viskas tampa nukreipta į vieną tikslą – išsivaduoti iš tos stresinės situacijos.

„Kai kam išeitimi tampa tiesiog reikalavimų išpildymas. Atsitokėję iš nusikaltėlių dirbtinai sukeltos stresinės būsenos, žmonės net sunkiai beįstengia paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Psichologai tai vadina tuneliniu mąstymu, arba suvokimo, mąstymo diapazono susiaurėjimu ir orientacija į vieną veiksmą, tikslą”, – paaiškino V. Gintaraitė.

Nenorėję prisistatyti Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose dirbantys psichologai mano, kad sukčiai visuomet „kerta” per skaudžiausią vietą – vaikus, todėl jiems ir pavyksta pašnekovą įvaryti į kampą.

Nori išsukti nuo bausmės

„Suaugusiesiems dažniausiai nusispjaut į moralę, į šalies įstatymus. Jie bet kokia kaina sutinka bendradarbiauti slepiant nusikaltimą, kad tik jų sūnus ar dukra nesėstų į kalėjimą. Sukčiai tuo ir naudojasi”, – svarstė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos atstovas Albinas Strumyla.

Todėl dažniausiai ir pasirenkamas toks modelis – esą sūnus, anūkas pateko į avariją, bet jį galima išsukti nuo bausmės policijos pareigūnams arba avarijoje nukentėjusiems žmonėms sumokėjus tam tikrą sumą pinigų.

„Nors lietuviai negarsėja meile artimui, bet po sukčių skambučio kažkodėl jie tą artimą pamilsta. Nors gal greičiau tai į kraują įaugęs noras apeiti įstatymus – padėti kitiems išvengti atsakomybės”, – antrino ir Kalėjimo departamento prie teisingumo ministerijos atstovas Gintautas Stalnionis.

„Persimetė” ant vaikų

Telefoniniai sukčiai renkasi pačias pažeidžiamiausias žmonių grupes.

Pasak A. Strumylos, anksčiau tokiu būdu Klaipėdoje dažniausiai buvo mulkinami senyvo amžiaus, dažniausiai – rusakalbiai, asmenys.

Dabar vis dažniau pasitaiko, kad telefonu išvilioti pinigus bandoma iš vaikų – jiems pasakoma, esą į nelaimę pateko tėvas ar motina ir norint jiems padėti reikia perduoti pinigus.

Vasario 14 dieną į policijos pareigūnus kreipėsi klaipėdietė Nerija K. Ji pasakojo, kad į namus paskambino vyras ir atsiliepusiam vienuolikmečiam sūnui pasakė, esą jo tėvas sumušė žmogų ir jį reikia gelbėti nuo bausmės – sumokėti 5 tūkstančius litų.

Po kelių minučių į namus atėjusiam vyrui vaikas atidavė vaizdo kamerą ir banko korteles.

Identišką situaciją pareigūnams pasakojo ir kita klaipėdietė Danutė V. Tik šį kartą telefonu atsiliepė devynmetė dukra, kuriai sukčiai pasakė, neva į nelaimę pateko jos mama. Mergaitė atėjusiam į namus vyrui atidavė 8 tūkstančius litų, o po kelių minučių lyg niekur nieko grįžo mama…

Policija spėjo sulaikyti jau ne kartą teistą sukčių, tačiau pinigų pas jį neberado.

Kaliniai turi tam laiko

Ne paslaptis, kad dažnai tokią sukčiavimo formą renkasi įkalinimo įstaigose sėdintys asmenys. Anot V. Gintaraitės, pataisos namuose kalintys nuteistieji turi daugiau laisvo laiko, todėl dalis skiria jį nusikaltimams planuoti ir vykdyti.

„Iš kur kalintys asmenys taip puikiai išmano žmonių psichologiją? Visa tai, matyt, ateina su laiku, įgyjant patirties per daugelį bandymų ir mokantis iš savo klaidų po nepasisekusių bandymų. Kokių savybių turi turėti toks sukčius? Visų pirma – begalę laiko ir kantrybės. Taip pat gebėjimą neieškoti žodžių kišenėje. Žinoma, talkina pasitikėjimas savimi ir gebėjimas manipuliuoti kitais žmonėmis”, – sakė V. Gintaraitė.

„Niekas nežino, kiek kartų sukčiai skambina, kol kas nors užkimba ant kabliuko. Galbūt per dieną reikia padaryti ne vieną šimtą skambučių, kol atsiranda patiklus žmogus”, – svarstė A. Strumyla.

Šių metų sausio pradžioje Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai atskleidė vieną telefoninių sukčių gaują, kuri veikė visoje šalyje, o jai vadovavo Marijampolės pataisos namuose kalintis vyras. Įtariama, kad jo vadovaujamai grupuotei pavyko iš patiklių žmonių išvilioti keliasdešimt tūkstančių litų.

Atlikus kratą pataisos namuose buvo rasta ne tik mobiliųjų telefonų, kurie kaliniams yra uždrausti, bet ir paruoštų tekstų, kuriuos reikėdavo skaityti potencialioms aukoms.

„Visiškai įmanoma, kad pasitvirtinusi patirtis perduodama iš rankų į rankas”, – svarstė V. Gintaraitė.

Kalėjimuose blokuos skambučius

Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas G. Stalnionis svarstė, kad kaliniai Lietuvoje turi visas sąlygas užsiiminėti tokiais darbeliais – jie sėdi ne kamerose, kalėjimų teritorijos – didžiulės, todėl sugaudyti visus, kurie permeta per tvorą telefonus, esą neįmanoma.

Be to, už mobiliojo telefono perdavimą įkalintajam gresia tik administracinė atsakomybė ir piniginė bauda iki 250 litų. Tad nenuostabu, kad kasdien sulaikoma po kelis tokius telefonų „tiekėjus”.

„Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba jau davė leidimą penkiose Lietuvos įkalinimo įstaigose įrengti mobiliųjų telefonų skambučius blokuojančią įrangą. Pirmoji tokia jau balandžio mėnesį bus įrengta Marijampolės pataisos namuose”, – sakė G. Stalnionis.

Manoma, kad tokia įranga nebeleis įkalinimo įstaigose sėdintiems asmenims naudotis mobiliaisiais telefonais.

„Tačiau juk ne vien kaliniai tuo užsiima. Jie bendradarbiauja su laisvėje esančiais bendrais, kurie eina pas aukas pasiimti pinigų”, – nurimti nesiūlo G. Stalnionis.