Beveik dvejus metus trukęs bylinėjimasis su uostamiesčio teisėjais ir juos palaikančiais kaimynais dėl namo statybos Melnragėje kai kurioms jaunoms šeimoms gali kainuoti svajonę čia įsikurti nepaisant to, kad teismas buvo jų pusėje.
Tuo tarpu statybomis nepatenkinti kaimynai net ir po jų skundą atmetusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties yra įsitikinę, kad planuojant pastatą Otų gatvėje 4 buvę padaryta pažeidimų.
Kita vertus, pirmuosius žingsnius dėl statybų stabdymo žengę teisėjai Eduardas ir Aušra Maškevičiai, prie kurių prisijungė ir dar keturi kaimynai, tikina, kad jokių ginčų teismuose tikriausiai net nebūtų buvę, jei ne prieš dvejus metus galioję netobuli įstatymai.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad nesutarimai tarp statybų užsakovo – UAB „Prekybos namai „Vidar” – ir kaimynų kilo 2005-ųjų pavasarį, kai buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas Otų gatvėje. Sklypo kaimynai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo bei statybos leidimą.
Pareiškėjai skundėsi, kad naujasis namas savo dydžiu, triukšmingumu pablogins jų gyvenimo sąlygas, o minėtuose administraciniuose aktuose esama statybos normų pažeidimų. Kauno apygardos administracinis teismas šį skundą atmetė, tą patį šį mėnesį padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam buvo pateiktas apeliacinis.
Tačiau džiaugsmą dėl pergalės teisme kai kurioms jaunoms Melnragėje įsikurti planavusioms šeimoms ir toliau temdo nerimas.
Gali būti per brangu
Būsimasis naujakurys Linas Mišeikis svarstė, jog panašios bylos turėtų būti sprendžiamos greitai ir efektyviai, nes ir moraliniai, ir finansiniai nuostoliai po tokio ilgo ginčo nagrinėjimo yra labai dideli.
„Pikta, nes mes kaimynams nieko blogo nepadarėme. Projektas buvo ruošiamas ilgai, apie 20 mėnesių, niekas nebuvo forsuojama, jokių kyšių niekas niekam nedavė”, – sakė jis.
„Ką mano šeimai reiškia šis bylinėjimasis? Pirmiausia tai, kad dveji metai gali atimti galimybę tame name gyventi”, – sakė Darius Varkalis, vienas iš planavusiųjų apsigyventi naujajame name.
Priežastis paprasta – per pastaruosius dvejus metus statybų bei nekilnojamojo turto kainos augo itin sparčiai – nors kilo ir atlyginimai, tačiau anaiptol ne tiek.
Planavusios įsikurti būste prie jūros šeimos pasirašė sutartis, kuriose buvo nurodyta maždaug 3,5 tūkst. litų kaina už kvadratinį metrą ploto.
D. Varkalio teigimu, dabar netgi toliau nuo jūros statomame daugiabučiame name Melnragėje butų kvadratinio metro kaina yra dukart didesnė.
„Mano butas ten – apie 90 kvadratinių metrų. Ar man duos bankas tokią paskolą – per 600 tūkstančių?” – abejojo D. Varkalis.
Tiesa, tikslios kainos būsimieji naujakuriai dar nežino – ji po pasibaigusio bylinėjimosi dar neperskaičiuota, su statybų rangovais užsakovai dar tik pradeda tartis.
Gaila vaiko
Prisimindamas prieš beveik dvejus metus prasidėjusius rūpesčius D. Varkalis pasakojo galėjęs apskritai likti be gyvenamosios vietos.
„Kai statybos buvo sustabdytos, savo butą pardavėme. Paaiškėjus, kad jau niekas nebeaišku, ir galime likti išvis „ant ledo”, nusprendėme imti kitą butą. Gerai, kad nepardavėme ir kažko nelaukėme, nes kainos būtų „sušokusios”, ir nieko nebebūtume įpirkę”, – sakė jis.
Naujakuriams teko bankui grąžinti jau paimtas paskolas, statytojai atidavė jiems jau sumokėtą pradinį įnašą.
„Iš statytojų gal galėtume reikalauti, kad kompensuotų, bet suprantame, kad jie nekalti. Darius (D. Laivys – UAB „Prekybos namai „Vidar” vadovas. – Aut. past.), kaip statybų organizatorius, turėjo pražilti – sklypas nupirktas, statybos pradėtos, o paskui viskas taip. Dar mūsų buvimas spaudė”, – prisiminė D. Varkalis.
Tačiau, anot jo, skaudžiausia yra dėl vaiko.
„Draugų rate buvo suplanavęs, kad gyvens prie jūros, maudysis, nardys, turės savo žaidimų aikštelę. Jis nesupranta, kodėl dėdės ir tetos kažko nepasidalijo. Žiūri į namo pamatus, galvoja, kad čia gyvens”, – sakė D. Varkalis.
Planavo vestuves
Per vieną dieną žlugusias svajones mini ir dar viena būsimoji Otų gatvės gyventoja – Jūra Laivytė bei jos draugas Mindaugas. Jauna moteris prisimena, kaip nekantriai laukė dienos, kada galės kurtis savame būste, naršė internete, vartė žurnalus ieškodama naujo buto interjero idėjų.
„Tik tuo butu ir gyvenom. Vaikščiojom po parduotuves, ieškojom vonios kuo ryškesnės – kodėl ji turi būti balta. Dabar, kai sužinojau gerąją naujieną, tos pamirštos svajonės vėl prabudo, jau vėl „lindau” į internetą. Šis butas, kuriame dabar gyvename, buvo pirmas blynas. Melnragėje ir erdvės bus daugiau, vaikas turės savo kambarį”, – sakė J. Laivytė.
Kurdama būsimojo būsto interjerą moteris planavo, kad naujajame bute gims ir vaikelis. Deja, nuomojusiai butą ar pas artimuosius besiglaudusiai jaunai šeimai teko skubiai ieškoti kito būsto – kai į pasaulį ėmė belstis trečias, laukti nebebuvo galima. Šeima įsigijo butuką naujame name miesto centre.
„Kai čia įsikūrėme, po dviejų dienų gimė sūnus. Vėlavo gimti. Mūsų virtuvė dar buvo nebaigta, ir aš tik prašiau vaikelio, kad neskubėtų, nes nebus kur gyventi. Ir su juo, vos gimusiu, jau grįžome į naujus namus”, – prisimena J. Laivytė.
Svajojanti, kad vaikas augtų ne triukšmingame miesto centre, o ramioje Melnragėje, kur grynas oras ir savas žaidimų kiemas, jauna šeima vis dėlto nerimauja – ar tikrai įpirks pabrangusį butą, juolab kad nepigiai kainuoja ir jį įsirengti.
„Patyrėme jau vieną kartą, kiek tai kainuoja. O dabar virtuvės juk negriausi, baldų neišsiveši. Ir buto dydis ten kitas”, – sakė J. Laivytė.
Laukdama, kol bus baigtos prasidėjusios namo Melnragėje statybos, ji turėjo ir dar vieną svajonę. „Savo vestuves įsivaizdavau ant namo stogo. Ten viršuje yra suplanuota 100 kvadratinių metrų terasa”, – šypsojosi moteris.
Kaltas įstatymas
E. ir A. Maškevičiai pabrėžia jokiu būdu nebuvę nusiteikę prieš jaunas šeimas, kurių, beje, net ir nepažinoję. Kaimynai tvirtina tiesiog gynę savo teisę į privatumą, kaip būtų daręs bet kuris žmogus.
Butai, anot E. Maškevičiaus, juk pabrango ne dėl besibylinėjančių kaimynų kaltės – atsakomybės už teismų darbą jie prisiimti negali. Be to, anot A. Maškevičienės, nė karto nei dėl jų pačių, nei dėl jų advokatų kaltės posėdžiai nebuvę atidedami.
„O kodėl taip atsitiko? Kodėl teko bylinėtis? Tuo metu galiojo toks Teritorijų planavimo įstatymas, kad apie rengiamą detalųjį planą nebuvo privaloma raštu informuoti kaimynų – tik skelbti spaudoje. Dabar tas įstatymas patobulintas”, – sakė A. Maškevičienė.
Anot jos, jeigu statytojų planai būtų paaiškėję anksčiau, dar iki statybų, būtų buvę susitarta kaimyniškai, be jokių ginčų teisme.
A. ir E. Maškevičiai tvirtino, jog jiems ir netoptelėjo, kad kaimynystėje pradėtas statyti daugiabutis, nes pagal bendrąjį planą čia esanti leidžiama tik mažaaukštė statyba.
„D. Laivys gyvena Melnragėje visai šalia mūsų. Kodėl jis mūsų kaip kaimynų neinformavo apie savo planus?” – stebėjosi teisėjai.
„Teisės pažeistos”
Kaimynai teigė vis dar esantys įsitikinę, kad statybos normos planuojant namą Otų gatvėje 4 buvo pažeistos – toks namas sklype esąs per didelis, per mažai vietos automobiliams. Namas užstos ne tik jiems, bet ir kai kuriems kitiems kaimynams saulę, pablogins gyvenimo sąlygas.
E. ir A. Maškevičiai teigė turintys ir savo žodžius patvirtinančias specialistų išvadas – tikrai nebuvę taip, kad pirmiausia nepasitarę su kompetentingais žmonėmis kreiptųsi į teismą. Kaimynai stebėjosi, kad teismas esą neatsižvelgė į pažeidimus patvirtinančias minėtas išvadas, į tai, kad statybos leidimą išdavė tam įgaliojimo neturintis žmogus, tačiau teismo sprendimus reikią vykdyti.
„Pažeistos bus ne tik mūsų, bet ir tų žmonių, kurie tame name apsigyvens, teisės – nebus kur statyti automobilių, žaisti vaikams, bus susispaudę”, – neabejojo A. Maškevičienė.
Anot moters, akivaizdu, kad bylinėjęsi kaimynai buvo teisūs taps tada, kai baigsis statybos.
Blogybė, anot kaimynų, yra ir ta, kad Vyriausiame administraciniame teisme bylų yra labai daug, teisėjų etatų neužtenka, todėl nagrinėjimas trunka taip ilgai.
„Mes tokios pat nuomonės, kaip ir Maškevičiai. Čia ne vieta daugiabučių statybai”, – sakė į teismą dėl statybų Otų gatvėje taip pat kreipęsis kaimynystėje gyvenantis Jonas Kusas.
„Bet jeigu ne Maškevičiai, mes gal ilgai dar nieko būtume nežinoję, gal būtų spėję ir pastatyti. Gal paskui būtume ką nors darę. O kiek tas bylinėjimasis mums kainavo? Viskas kainuoja, bet sumos aš nesakysiu”, – teigė jis.