Kodėl susidėvi sąnariai?

Dažnas vyresnio amžiaus žmogus skundžiasi sąnarių skausmais, jų traškėjimu ar net sąnarių deformacijomis. „Sergu sąnarių ataugomis”, – skundžiasi senoliai. Gydytojai šį procesą vadina sąnarių degeneracija, t.y. sąnarių susidėvėjimu.

Kodėl susidėvi sąnariai?

Ar tai lemia tik amžius?

Ar įmanoma to išvengti?

Vienareikšmiškai atsakyti negalima. Visų kaulų sąnarinius paviršius dengia kremzlė, ji, sutepta sąnario skysčio, sudaro galimybę švelniai slankioti kaulams vienas kito atžvilgiu. Būtent ji, kremzlė, sudyla pirmiausia. Nykstant kremzlei, pats organizmas stengiasi didinti sąnarinį kremzlinį paviršių ir plečiasi į šonus. Tokiu būdu sąnario šonuose susiformuoja kaulinės išaugos. Jos liaudiškai ir vadinamos ataugomis.

Kiekvienam žmogui kremzlės nykimo procesai vyksta skirtingai. Tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, galūnių deformacijų, kūno svorio, gyvenimo būdo ir kitų faktorių. Tai paaiškina, kodėl ši liga pasireiškia skirtingame amžiuje. Pirmuosius kremzlės nykimo požymius galima įtarti, kai sąnariai pradeda traškėti. Ilgai į tai nekreipiant dėmesio, atsiranda aštrus, duriantis skausmas. Tai liudija, kad kai kuriose vietose kremzlė yra beveik išnykusi. Lieka nepadengtas kaulas, tai ir sukelia aštraus, duriančio pobūdžio skausmą judant, o vėliau nenurimstantį ir naktį.

Sąnario kremzlės nykimą skatina ir mechaniniai faktoriai. Vienas iš jų – sąnario nestabilumas, kuris gali atsirasti plyšus raiščiams ar meniskams. Kelio sąnario nestabilumas liaudyje apibūdinamas įvairiai: „išėjimas iš vietos”, kojos „dingimas”, „strigimas”.

Senėjimo proceso (o kartu ir sąnarių, kremzlių susidėvėjimo) žmogus išvengti negali, tačiau jis gali daug ką padaryti, kad šį procesą atitolintų iki gilios senatvės. Apie tai reikėtų galvoti jaunystėje ar net vaikystėje. Būtina laiku ir kuo kokybiškiau gydyti vaikų įgimtas kaulų ir raumenų sistemos ligas: klubų sąnarių displaziją, kojų kreivumą, šleivapėdystę, pilnapadystę ir t.t., nes netaisyklingas sąnarių susiformavimas lemia netaisyklingą sąnarių apkrovą, o tai dažnai sąlygoja gana ankstyvą sąnario susidėvėjimą.

Kita ankstyvo sąnario susidėvėjimo priežastis – įvairios sąnarių ir kaulų traumos. Neužtenka vien sugydyti lūžusį kaulą ar pašalinti plyšusio menisko dalį. Būtina gera reabilitacija, t.y. visavertis sužalotos galūnės funkcijos atkūrimas, o tai reiškia – sužalotos kūno dalies kraujotakos, raumenų bei tvirtumo ir elastingumo atkūrimas. Jei traumos metu nukentėjo sąnarinės struktūros, gydymui ir reabilitacijai reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

Ankstyvą kremzlių „susidėvėjimą” dažnai lemia ir reumatinio pobūdžio ligos, endokrininės sistemos disbalansas, įvairios kilmės medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.

Ką daryti, jei susidėvėjo kremzlės? Jei kremzlių nebėra ir pats sąnarys jau sukrypęs, suiręs, išeitis tik viena – protezavimas, t.y. susidėvėjusio sąnario pakeitimas nauju. Ši operacija – ne iš paprasčiausių, tačiau Lietuvos ortopedai turi jau išties didžiulę patirtį, ir sąnario protezavimo rizika, galima teigti, minimali.

Antra vertus, būtų gerai susirūpinti savo sąnariais kur kas anksčiau, kai jie tik pradeda girgždėti.

Šiuolaikinė farmacijos pramonė gali pasiūlyti anaiptol ne tik nuskausminančius preparatus. Esant reikalui, gydytojas būtinai paskirs vaistus, slopinančius uždegimą, gerinančius sąnario mitybą ar naujosios kartos chondroprotektorius – preparatus, kurie apsaugo sąnarinę kremzlę nuo tolimesnio susidėvėjimo ar net skatina jos ataugimą, kas dar prieš keletą metų atrodė neįmanoma.

Pastaraisiais metais vis plačiau naudojami naujos paskirties vaistai: suleisti į sąnarį, jie pasiskleidžia ant susidėvėjusių sąnarių paviršių, sudarydami apsauginį sluoksnį, leidžiantį lengvai slysti ir kartu saugantį kremzles nuo susidėvėjimo. Be to, plačiai taikomi įvairūs įtvarai, kurie prilaiko sąnarius nuo deformacijos ir kartu gerokai palengvina gyvenimą.

Kitaip gydomi pacientai, kenčiantys sąnarių skausmus dėl kitų organizmo sistemų ligų: reumato, podagros, cukrinio diabeto ir kt.

Be to, svarbu atsiminti, kad išsaugoti sąnarius dažnai yra kur kas paprasčiau negu juos gydyti. Šiuolaikinis labai užsiėmęs ir nuolat skubantis žmogus retai skiria pakankamai dėmesio tokiems dalykams, kaip pilnavertė mityba, kova su antsvoriu, kasdieninė mankšta, geras poilsis, papildomas mineralų bei vitaminų naudojimas, peršalimo vengimas.