Lietuvoje gyventojų mažėja, visuomenė senėja

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2007 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3384,8 tūkst. gyventojų, t. y. 18,5 tūkst. mažiau nei prieš metus. Per pastaruosius septynerius metus jų sumažėjo 3,6 procento. Mažėjant šalies gyventojų skaičiui, didėja pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi.

Žemas gimstamumo lygis, jaunimo emigracija lemia šalies gyventojų senėjimą. 2007 m. pradžioje 690 tūkst. (20,4 proc.) šalies gyventojų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus, atitinkamai 2000 m. pradžioje – 668 tūkst. (19 proc.). Pernai šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus teko 124 pagyvenusieji, 2000 m. – tik 94. Apie penktadalį miesto ir ketvirtadalį kaimo gyventojų sudaro 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai.

Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Demografiškai seniausios yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kur 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudaro apie trečdalį.

Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius mažės. 2050 m. Lietuvoje gyvens 2,88 mln. gyventojų ir kas trečias bus pagyvenęs.

Kaimo gyventojų skaičius mažėja sparčiau nei miesto. 2007 m. pradžioje kaime gyveno 1124,6 tūkst. gyventojų ir per praėjusius metus jų sumažėjo 9,9 tūkst., atitinkamai mieste – 2260,2 tūkst. ir 8,6 tūkst. 2000–2006 m. miesto ir kaimo gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus beveik nekito: mieste gyveno 67 procentai visų gyventojų, o kaime – 33 procentai.

2006 m. gyventojų skaičius padidėjo tik šešiose savivaldybėse: Neringos (3,7 proc.), Klaipėdos rajono (1,8 proc.), Kauno rajono (0,7 proc.), Vilniaus rajono (0,6 proc.), Vilniaus miesto (0,2 proc.) ir Kretingos rajono (0,1 proc.), o sumažėjo net 54 savivaldybėse, iš jų daugiausia: Ignalinos (2,3 proc.), Varėnos ir Zarasų (po 1,7 proc.), Skuodo ir Lazdijų (po 1,6 proc.) rajonų savivaldybėse.

Penkių didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) savivaldybėse gyvena daugiau nei pusė (59,3 proc.) miestų, arba 39,6 proc. šalies, gyventojų.

Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos (skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus) 2006 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 13,6 tūkst., o 2000–2006 m. – 72,9 tūkst. Pernai 58 savivaldybėse, išskyrus Visagino ir Alytaus miesto savivaldybėse, mirė daugiau žmonių nei gimė.

2006 m. gimė 31,1 tūkst. kūdikių. Nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis išlieka žemas. Vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius 2006 m. buvo 1,3 (2000 m. – 1,4). Toks gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. Gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2006 m. vidutinis gimdančių pirmą vaiką gimdyvių amžius buvo 25 metai, 2000 m. – 24 metai.

2006 m. 38 savivaldybėse gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų buvo mažesnis nei šalies vidurkis (9,2). Mažiausias (5,7–7,3) šis rodiklis buvo Birštono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Druskininkų, Molėtų rajono savivaldybėse.

Gimstamumo didėjimą lėmė ir ryškus santuokų didėjimas. 2006 m. buvo įregistruota 1,3 tūkst. susituokusių porų daugiau negu 2005 m. Per pastaruosius ketverius metus, po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio spartaus mažėjimo, santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo trečdaliu.

2006 m. Visagino, Klaipėdos miesto, Vilniaus rajono savivaldybėse 1000 gyventojų teko 7,8–7,2 santuokos, o Biržų, Rokiškio rajonų, Birštono, Pasvalio rajono ir Anykščių rajono savivaldybėse 4,3–4,6 santuokos.

Praėjusiais metais buvo įregistruota apie 11,3 tūkst. ištuokų. Daugiau nei dešimtmetį ištuokų rodiklis yra pastovus, vidutiniškai 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.

2006 m. daugiau nei pusėje (35) savivaldybių 1000 gyventojų teko apie 3 ištuokas. Didžiausias (5,2–4,0) šis rodiklis buvo Neringos, Alytaus ir Klaipėdos miestų, Visagino savivaldybėse, mažiausias (2,2–2,3) – Kalvarijos, Utenos rajono, Širvintų rajono ir Molėtų rajono savivaldybėse.

Mirtingumas sparčiai didėja ir 2006 m. pasiekė aukščiausią lygį nuo 1950 m. Pernai mirė 933 žmonėmis daugiau negu 2005 m. ir 1000 gyventojų teko 13,2 mirusiojo. Per šešerius metus mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo penktadaliu. Mirtingumo lygis savivaldybėse labai skirtingas. 2006 m. Lazdijų, Ignalinos, Švenčionių, Zarasų, Molėtų rajonų savivaldybėse 1000 gyventojų teko 20,6–19,5 mirusiojo, o Visagino, Alytaus miesto, Neringos savivaldybėse – 7,6–9,1 mirusiojo.

Kūdikių mirtingumas mažėja. 2006 m. 1000 gyvų gimusiųjų teko 6,8 mirusio vaiko iki 1 metų amžiaus, 2000 m. – 8,5.

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. išvyko į užsienį gyventi nuolatinai arba ilgiau negu 6 mėnesiams apie 12,6 tūkst. Lietuvos gyventojų (2005 m. – 15,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3,2 tūkst.), JAV (1,8 tūkst.), Airiją (1,3 tūkst.),Vokietiją (1,1 tūkst.), Rusijos Federaciją (0,9 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst). Apie penktadalį emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, apie 15 procentų – 20–24 metų amžiaus, 12 procentų – 30–34 metų amžiaus gyventojai, o 0–14 metų amžiaus vaikai sudarė 15 procentų išvykusiųjų.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 7,7 tūkst. žmonių, beveik tūkstančiu daugiau negu 2005 m. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1, 5 tūkst.) ir Airijos (0,8 tūkst.), o taip pat iš Rusijos Federacijos (1,0 tūkst.) ir Baltarusijos (0,9 tūkst.). Dauguma atvykusiųjų (5, 5 tūkst.) – Lietuvos Respublikos piliečiai (2001 m. – 700). Beveik 70 procentų grįžtančiųjų Lietuvos piliečių buvo iki 35 metų amžiaus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.