Į Lietuvą žengia mutantai

Šiandien Aplinkos ministerijoje bus sprendžiama, ar įsileisti į Lietuvą genetiškai modifikuotus rapsus.

„Manau, kad diskusijos bus labai karštos, nes specialiai sudarytoje komisijoje yra labai aršiai prieš genetiškai modifikuotas kultūras nusiteikusių asmenų“, – vakar prognozavo Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis.

Tuo tarpu uostamiesčio aplinkosaugos aktyvistai jau sukilo prieš tokius planus, nes, anot jų, visuomenė dar neturi užtenkamai informacijos apie tokius augalus ir baiminasi, ar jie nepakenks žmonių sveikatai.

Trūksta informacijos

„Mes prieštaraujame prieš piktnaudžiavimą tokia padėtimi, kai Lietuvos visuomenė dar nepakankamai žino apie genetiškai modifikuotus organizmus, todėl dar negali priimti sprendimų“, – rašoma ekologinio klubo „Žvejonė“ Aplinkos ministerijai adresuotame laiške.

Aplinkosaugininkai nepritaria projekto vykdymui, nes jame esą nenumatyta patikra, ar po eksperimento aplinkinėse teritorijose neišplito genetiškai modifikuoti organizmai. Taip pat nenumatytos priemonės, kurių būtų imtasi, jei genetiškai modifikuoti organizmai išplistų.

„Juk nėra jokių tyrimų ir garantijų, jog per bičių produktus išplitusios modifikuotos žiedadulkės nepakenks žmonių sveikatai“, – įspėja aplinkosaugininkai.

Žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius tikina, kad tokiais bandymais vokiečiai bando pridengti planuojamą masinį modifikuotų rapsų auginimą Lietuvoje.

„Kodėl mes skubame kišti galvą po giljotina? Jei mes pritarsime tokiems bandymams, vėliau kelio atgal nebus. Jei bandymai pasitvirtins, toliau sustabdyti tokių rapsų invazijos į Lietuvą bus neįmanoma. Kodėl vokiečiai tokių bandymų neatlieka pas save, o prašo Čilės ir Lietuvos, kad įsileistų? O todėl, kad patys vokiečiai yra išprusę ir pasisako prieš tokius bandymus“, – kalbėjo A. Gaidamavičius.

Būgštavimus supranta

Žinia, į Aplinkos ministeriją kreipėsi viena vokiečių bendrovė ir paprašė leisti auginti genetiškai pakeistus rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale.

„Po šios žinios daugelis žmonių pradėjo purkštauti, esą kodėl vokiečiai savo šalyje neatlieka tokių bandymų, o juos nori daryti Lietuvoje. Tačiau tai nėra tiesa – Vokietijoje vyksta daug tokių bandymų. Kadangi Lietuvoje iki šiol nė karto nebuvo atlikta praktinių bandymų, kaip mūsų oro sąlygomis augtų genetiškai modifikuotos kultūros, tokius mokslinius tyrimus ir ruošiamasi atlikti“, – pasakojo D. Lygis.

Jis priminė, kad genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą komerciniais tikslais reguliuoja Europos Sąjungos struktūros. Esą jei Briuselyje bus nuspręsta, kad lietuvos ūkininkai gali auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, rapsus, ar bulves, Lietuvos valdžia negalės tam pasipriešinti.

„Tiesiog tokias genetiškai pakeistas kultūras auginantys ūkininkai turės informuoti Aplinkos ministeriją apie tai. Kol kas niekas oficialiai to nedeklaravo“, – sakė D. Lygis.

Anot jo, kol nebus atlikti moksliniai bandymai, geriau, kad niekas mūsų šalyje tuo neužsiimtų. Mat kol kas praktiškai nėra įvertintas rizikos faktorius. Pavyzdžiui, kas būtų, jei bitės suneštų medų iš genetiškai modifikuotų rapsų.

„Suprantama, kad žmonės baiminasi tokių naujovių, nes bandymai su genetiškai pakeistais augalais pasaulyje vyksta tik 10 metų, o tai yra per trumpas laikas, kad būtų galima nustatyti teigiamą ar neigiamą jų poveikį. Mes irgi turime nuogąstavimų, todėl stebime, kad tokios kultūros neištrūktų į aplinką, nes tuomet gali būti negrįžtamai paveikta visa ekosistema“, – pasakojo D. Lygis.

Sės toliau nuo gyvenviečių

Vokiečių bendrovei, kuri nori Klaipėdos rajone auginti genetiškai modifikuotus rapsus, buvo nurodyta pateikti išsamesnę informaciją apie apsaugą aplinkai.

„Pagrindinė apsaugos priemonė bus ta, kad į rinką tie rapsai nebus teikiami. Be to, laukeliai bus parinkti atokiau nuo gyvenviečių“, – pasakojo Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius Stasys Bernotas.

Klaipėdos rajone planuojama užsėti du bandomuosius laukus – Grikštaičių ir Samališkių kaimų teritorijose. Planuojama, kad per hektarą užimančiame lauke genetiškai modifikuotų rapsų bus užsėta vos 180 kvadratinių metrų, o juos apjuos paprastų rapsų žiedas, kad ant jų nusėstų visos žiedadulkės, bei „kojas nusivalytų“ vabzdžiai.

„Juokingai skamba tokie pasakymai. Juk pats esu daręs tyrimus, tad žinau, kad rapsų žiedadulkės nuskrenda net 20 kilometrų“, – tokias apsaugos priemones kritikavo A. Gaidamavičius.

Be to, apie tokių rapsų laukus esančios pievos bus kruopščiai šienaujamos, kad nepražystų juose augantys kryžmažiedžiai augalai ir nesusikryžmintų su genetiškai modifikuotais rapsais.

Tam tikru spinduliu nebus rekomenduojama veisti bitynų. O derlius bus imamas rankomis ir apsirengus specialia apranga, kad sėklos nepatektų į aplinką.

Iš užaugintų rapsų bandymams bus paimta tik nedidelė dalis, o kiti vietoje bus sunaikinti.

„Šitie genetiškai modifikuoti rapsai nuo įprastų skiriasi tuo, kad iš jų išspausto aliejaus kokybė geresnė. Tačiau aš nemanau, kad bandymams pasitvirtinus visi ūkininkai Lietuvoje puls auginti tokius rapsus, nes tam turi būti didžiulis komercinis suinteresuotumas, kuris nusvertų numatomus apribojimus“, – svarstė S. Bernotas.

Modifikuotų bulvių auginti neleido

Be kita ko, balandžio mėnesį bus sprendžiama, ar leisti JAV koncerno padaliniui atlikti panašius bandymus Dotnuvoje su modifikuotais kukurūzais.

„Tai ne pirmieji prašymai. Pernai gavome panašų prašymą Luokėje auginti genetiškai modifikuotas bulves. Tačiau šis prašymas buvo atmestas, nes nebuvo užtikrinti saugos reikalavimai“, – pasakojo D. Lygis

Jis pastebėjo, kad dabar pasaulyje vyksta genetiškai modifikuotų augalų bumas. Jei prieš dešimt metų tokių augalų buvo vos tūkstantis hektarų, dabar jie skaičiuojami šimtais milijonų hektarų.

„Iš pradžių buvo prisidengiama neva kilniais tikslais – esą norėta genetiškai modifikuotu maistu aprūpinti badaujančias tautas. Tačiau iš tiesų tai yra noras pasipelnyti, nes auginant tokius augalus sąnaudos yra kur kas mažesnės, o derlius didesnis nei auginant įprastas kultūras“, – pasakojo specialistas.

Jis priminė, kad genetiškai modifikuotais augalais domisi ir teroristai, ir karo pramonė. Esą yra nemažas pavojus, jog atliekant tokius bandymus kada nors gali būti sukurti žmonijai kenksmingi augalai ir paslapčia išplatinti po visą pasaulį.

Augalų bijome, bet produktus valgome

Nors genetiškai modifikuotos kultūros lietuviams atrodo tarsi neatrasta žemė, tačiau daugelis mūsų šalies gyventojų net nesusimąstydami valgo genetiškai modifikuotus produktus, kurių – pilnos parduotuvių lentynos.

Tiesa, jei produkte genetiškai modifikuotų organizmų yra daugiau nei 0,9 procento, būtina, kad ant produkto pakuotės tai būtų nurodyta, kad žmogus žinotų, ką perka.

Tačiau ne visi prekybininkai laikosi šios taisyklės, o ir ne visi pirkėjai atidžiai skaito pakuočių etiketes, juolab kad dažniausiai visa informacija būna surašyta labai smulkiomis raidėmis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuose Lietuvoje parduodamuose maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų komponentų

Aliejai: „Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Tėviškės“, Augalinis aliejus, „Dolores“, „Maxima“, „Optima linija“, „Peria“, „Karolina“, „Žemaičio“, „Aukselis“, „Saulutė“, „Omili“, „Huilor“, „Oilio“, „Vitela“, „Luccija“, „Jasmine“, „Caroli“, Zitos sojų aliejus.

Saldumynai: šokoladinė plytelė „Dinastija“, „Safari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“.

Margarinai: „Optima linija“, „Aukselis“, „Aima“, „Listte“, „Extra“, „Osrini“.

Majonezai: „Sodžiaus“, „Provanso“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.