Dingę vaikai: klausimai be atsakymų

Jau praėjo vienuolika metų, o klaipėdiečių šeima nežino nei kur jų duktė yra, nei kas jai atsitiko.

1994 metų birželio 16-ąją tuomet paauglė Monika Malinauskaitė išėjo iš namų ir negrįžo. Mergaitės tėvas dar ir šiandien su skausmu prisimena mįslingą dukters dingimo istoriją, – nežinia iki šiol neduoda ramybės.

Prieš keletą dienų, gegužės 25-ąją, Europos Sąjungos šalyse kaip niekad didelis dėmesys buvo skirtas Tarptautinei dingusių vaikų dienai. Šiandien Lietuvoje minint Vaikų gynimo dieną, Dingusių žmonių šeimos paramos centras taip pat ragina visuomenę pagalvoti apie dingusius vaikus bei palaikyti jų tėvus, metų metus nesulaukiančius savo vaikų grįžtančių.

11 metų nežinios

Nuo klaipėdietės M. Malinauskaitės dingimo praėjo vienuolika metų, tačiau Dingusių žmonių šeimos paramos centro svetainėje internete vis dar galima pamatyti seną mergaitės nuotrauką. Taip ji atrodė iki lemtingos birželio 16-osios.

Su viltimi, kad gal atsilieps ką nors žinantys asmenys, čia skelbiama ir daugiau dingusiųjų be žinios nuotraukų. Yra ir dviejų mažų berniukų nuotraukos. Iš aprašymų matyti, kad vaikai, Andrejus ir Rimas, dingo tą pačią dieną Vilniuje – 1997-ųjų gegužės 12-ąją.

„Išėjo į kiemą ir negrįžo”, – parašyta prie Andrejaus, kuriam dingus buvo trylika metų, nuotraukos.

Vaikų nuotraukų interneto svetainėje nedaug – daugiausiai čia artimieji ieško suaugusiųjų.

Prisimindamas vienuolikos metų senumo įvykius Pranas Malinauskas susigraudina. Nesvarbu, kiek mėtų praėjo, – jam šia tema kalbėti sunku.

„Kiek mes laukėme, ko tik nedarėme… Norėčiau, kad būtų vilties, bet dabar jau nelabai tikiu, kad dukrelė gali sugrįžti”, – prisipažįsta tėvas.

Buvo birželio vakaras, apie pusė aštuntos, kai Monika kaip ir paprastai kur nors trumpam išeidama atsisveikino su tėčiu. „Žmona tuo metu buvo darbe, o aš buvau namie, ruošiausi, nes turėjau padėti vienam žmogui pervežti baldus. Monika pasakė: „Tėti, išeinu”. Sakė išeinanti į draugo gimtadienį. Išleidau nieko blogo nepagalvodamas – ji buvo gera, tvarkinga mergaitė”, – pasakoja P. Malinauskas.

Tą patį vakarą, apie 22 valandą, prisimena jis, Monika paskambino seseriai perspėti, kad namo grįš vėliau, – paprašė palikti buto raktus sutartoje vietoje, pašto dėžutėje. Tai buvo paskutinis kartas, kai artimieji girdėjo Monikos balsą.

„Aš tuo metu jau ruošiausi eiti miegoti, nes ryte turėjau anksti keltis, – tęsė P. Malinauskas. – Vėliau, kai grįžo žmona, o Monika vis nesirodė, labai susirūpinome, o kai jos nebuvo ir ryte, – jau nebežinojome, kur dėtis.”

Mergaitės artimieji nedelsiant kreipėsi į policiją. Patys Monikos tėvai taip pat kaip įmanydami ieškojo dukters. Pasak P. Malinausko, ieškodami siūlo galo jie darė viską, ką galėjo. Tačiau duktė dingo kaip į vandenį. Anot P. Malinausko, taip ir nepaaiškėjo, kur ir kieno gimtadienio ji ėjusi švęsti, – to nepavyko sužinoti. Gal, dabar svarsto P. Malinauskas, Monika tiesiog pamelavusi. „Jos geriausia draugė, su kuria jos buvo artimos, taip pat nieko nežinojo, – pasakojo vyriškis. – Visus pakėlėme ant kojų, apklausėme draugus, klasiokus, bet dukters rasti negalėjome.”

Ekstrasensai kurstė viltį

Kai nepadėjo policija, neviltin puolę tėvai kreipėsi ir į ekstrasensus, būrėjus. Važiuota net į užsienio šalis, viliantis, kad tai padės ką nors sužinoti apie dukrą.

„Susitikti su ekstrasensais vykome ir į Bulgariją, į Latviją. Jie išpranašavo, kad duktė gyva, pasakė, kur mums ieškoti. Bet dukters taip ir neradome.”

Svarstę ir tokią versiją, kad tuomet net paso neturėjusi duktė galėjo būti parduota į užsienį, Malinauskai pasipiktino sužinoję, kad Interpolas mergaitės paiešką pradėjo pavėluotai. „Iš pradžių Interpolas jos net neieškojo. Kiek man žinoma, paieška pradėta tik po pusantrų metų nuo dingimo”, – kartėlio neslepia P. Malinauskas.

Po vienuolikos metų nežinios artimieji palaidojo paskutinę viltį.

„Turbūt jos jau nebėra gyvos… Mūsų mergaitė turbūt buvo nužudyta”, – sako Monikos tėvas, įtariantis, kad duktė galėjo tapti žudiko auka.

Pabėga iš namų, bet atsiranda

Uostamiesčio teisėsaugininkai tvirtina, kad per pastaruosius dešimtį metų Klaipėdoje nė vienas vaikas nedingo be žinios.

Teigiama, kad pavienių atvejų, kuomet į policiją kreipiasi savo atžalų pasigedę gimdytojai, pasitaiko kasmet, tačiau visi vaikai atsiranda.

„Vaikai iš probleminių, o kartais ir iš visiškai normalių šeimų pabėga iš namų. Būna, susipyksta su tėvais, dėl ko nors protestuoja, – priežastys įvairiausios. Ypač tokių atvejų padaugėja atšilus orams. Tėvai, žinoma, jaudinasi ir kreipiasi į policiją, o po kelių dienų paieška nutraukiama, nes vaikas arba surandamas, arba pats grįžta”, – sako policijos pareigūnė Violeta Girtavičienė, vadovaujanti Nepilnamečių reikalų veiklos pareigūnų poskyriui.

„Šiandien ir vėl gavome pranešimą, kad du nepilnamečiai pabėgo iš namų, – pridūrė viršininkė. – Tačiau apskritai tokių atvejų nėra daug.”

Ieško blogai

Išgirdusi apie situaciją Klaipėdoje Dingusių žmonių šeimos paramos centro vadovė Ona Gustienė nustebo.

„Nelabai tikiu, kad vaikai nedingsta”, – stebėjosi O. Gustienė, jau daug metų artimiesiems visoje Lietuvoje padedanti ieškoti dingusiųjų. Kadaise be žinios dingo ir pačios O. Gustienės dukra – jaunos merginos nuotrauka taip pat skelbiama svetainėje internete www.missing.lt.

O. Gustienė įsitikinusi, kad dingusiųjų paieška Lietuvoje vykdoma neefektyviai, ji nepatenkinta policijos darbu.

„Vaikų ieškoma ne taip, kaip reikia. Galima sakyti, kad paieška iš viso nevykdoma, – tvirtino O. Gustienė. – Laukiama vieną dieną, dvi, tris, o paskui byla paprastai nukišama į stalčių. Vaikų reikia ieškoti kitaip.”

Pasak centre dirbančios socialinės darbuotojos Lauros Žembaitės, pernai į juos pagalbos dėl be žinios dingusių nepilnamečių kreiptasi keturiskart.

„Paprastai vaikų dingimo priežastys yra labai neaiškios – artimieji nieko nežino. Belieka tik spėlioti”, – pripažįsta L. Žembaitė.

„Sunku įsivaizduoti, kas vaikams atsitinka. Galbūt jie pagrobiami, galbūt…”, – neranda atsakymo Dingusių žmonių šeimos paramos centro darbuotoja.

Anot L. Žembaitės, atsiranda daugiau nei pusė dingusių vaikų. Apie likusius artimieji taip ir nesulaukia žinios.

Policijos duomenimis, pernai buvo ieškoma daugiau kaip 1000 Lietuvos piliečių. Iš jų apie 650 buvo surasta. Vis daugiau žmonių dingsta užsienyje.

Giedrė Petkevičiūtė