Neapdairumo kaina, arba Bausti negalima pasigailėti

„ERGO Lietuva” draudimas atsisako kompensuoti vilniečiui Arvydui Arnašiui už vagių nugvelbtą išperkamąja nuoma įsigytą naujutėlaitį „Subaru Legacy Outback” automobilį, nes savininkas jame palikęs mašinos dokumentus, nors šis teigia nebuvęs tinkamai supažindintas su šiuo reikalavimu

Vilnietis Arvydas Arnašius (vardas ir pavardė tikri – red.) „Hansa lizingo” bendrovėje išperkamąja nuoma įsigijo naujutėlaitį automobilį „Subaru Legacy Outback”, kainavusį 102 tūkst. litų. Tačiau pasidžiaugti pirkiniu nepavyko nė metų. Vos 10 tūkst. kilometrų nuriedėjęs automobilis buvo pavogtas. Netekti brangaus pirkinio – nemalonus dalykas. Vis dėlto atrodytų, kad ne beviltiškas. Juk išsimokėtinai įsigyjant automobilį išperkamąja nuoma bendrovės reikalauja visapusiškai apdrausti pirkinį nuo įvairių grėsmių bei žalų, tarp jų ir vagystės. Tad nurijus nepigaus daikto netekimo kartėlį beliktų laukti draudimo išmokos ir dairytis kito pirkinio. Teoriškai viskas lyg ir sklandu, bet tik ne Arnašiaus atveju.

Paliko dokumentus

Praėjusį spalį UADB „ERGO Lietuva” (ERGO), išnagrinėjusi draudžiamojo įvykio aplinkybes, atsisakė sumokėti draudimo išmoką remdamasi tuo, kad buvo pažeistas Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (ERGO Lietuva TPDT – 2006-06-01) 3 str. 3.2.1.6. punktas, pagal kurį transporto priemonių kasko draudimas neapima žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai. Jau gerą pusmetį vilniečiui kompensacija iš ERGO draudimo bendrovės nė nekvepia, nors jis jau pusmetį ir toliau „Hansa lizingui” kas mėnesį moka beveik po 2 tūkst. litų už automobilį, kurio nebeturi nuo praėjusio rudens.

Atsisakė kompensuoti

ERGO draudimo bendrovės atstovų teigimu, bendrovė atmeta bet kokias nukentėjusio Arnašiaus pretenzijas ir atsisako visiškai kompensuoti nuostolius, nes nukentėjusysis pažeidė vieną svarbiausių draudikų reikalavimų – pavogtoje automobilyje paliko mašinos dokumentus, o to privalėjo vengti ir įsipareigojo pasirašydamas draudimo sutartį su ERGO bendrove. Tai esą esminis aspektas, nes automobilio dokumentų turėjimas vagims atriša rankas. Pasak pavogto automobilio šeimininko, jam sunku įrodyti, kad jis – ne kupranugaris, t. y. ne vagių bendrininkas. Tuo labiau kad priskiria save prie respektabilių verslininkų, tą, beje, rodo ir problemų nekeliantis įsipareigojimų „Hansa lizingui” tesėjimas.

Neneigia kaltės

Arnašius neneigia savo kaltės dėl aplaidumo pažeidus draudikų reikalavimą. Tačiau, anot jo, taip atsitikę dėl pernelyg aptakios formuluotės, į kurią pasirašydamas draudimo sutartį nepakankamai įsigilino ir nesuteikė deramos reikšmės. Mat automobilio dokumentais, Arnašiaus teigimu, galima pavadinti ne tik transporto priemonės registracijos liudijimą, bet ir techninės apžiūros taloną, pirkimo sutartį ar, tarkim, įgaliojimą, suteikiantį teisę konkrečia transporto priemone išvykti į užsienį.

Stokoja konkretumo

Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką remiantis „ERGO Lietuva” transporto priemonių draudimo taisyklių (TPDT – 2005-06-01) 3 str. 3.2.1.6 punktu, Arnašiaus manymu, prieštarauja Draudimo įstatymo 82 str. 7 ir 8 punktuose nustatytiems reikalavimams, teisingumo principams ir jam yra visiškai nesuprantamas. Iš tiesų „ERGO Lietuva” (TPDT – 2005-06-01) 3 str. 3.2.1.6. punkte nėra nurodyta nei „automobilio techninio paso” ar „registracijos liudijimo sąvokų”. Šiame punkte tik minima „transporto priemonės dokumentų” sąvoka. Ji iš tiesų stokoja konkretumo ir nepatikslina, kas ir kada įeina į sąvoką „transporto priemonės dokumentai”, o kas ne.

Leidžia interpretuoti

Pasak Arnašiaus, remiantis LR Civilinio kodekso 6.186 str. šios sąvokos vartojimas ir interpretavimas „ERGO Lietuva” (TPDT – 2005-06-01) 3 str. 3.2.1.6 punkte suteikia teisę draudimo bendrovei ją interpretuoti plačiai ir savo nuožiūra. Tuo labiau kad, Arnašiaus teigimu, pasirašant sutartį UADB „ERGO Lietuva” (TPDT – 2005-06-01) 3 str. 3.2.1.6 punkto sąlygos ir kas konkrečiai įeina į „transporto priemonės dokumentų” sąvoką nebuvo jam paaiškinta ar aptarta.

Nebuvo įtrauktos į sąrašą

Automobilio „Subaru Legacy Outback” draudimo sutartis su ERGO buvo pasirašyta tarpininkaujant uždarajai draudimo brokerinei bendrovei „RHEA”. Pasak Arnašiaus, su dabar kertinėmis tapusiomis taisyklėmis jis nebuvo atitinkamai supažindintas nė vienų – nei draudikų „ERGO Lietuva” ar brokerių „RHEA”. Arnašiaus parašo ir inicialų ant „RHEA” pasirašyto draudimo poliso taip pat nebuvo. „RHEA” sudarant aptariamo draudimo sutartis Arnašių konsultavo vadybininkė Lina Stirbienė, tačiau ji naudojosi kitos „RHEA” darbuotojos Irinos Rogačiovos elektroniniu paštu. Įdomiausia tai, kad nei viena, nei kita „RHEA” bendrovės darbuotoja sudarant draudimo sutartį (2005 12 02) nebuvo įtraukta į Draudimo brokerių sąrašą (Stirbienė įrašyta 2006-10-20; Rogačiova – 2006-06-15). Pagal Draudimo įstatymo 151 str. 1 d. jos negalėjo užsiimti draudimo brokerio veikla. O tai jau LR Civilinio kodekso ir vartotojų teisių pažeidimas.

Tarpininkas privalo atlyginti

Toleruodama tokio pobūdžio neteisėtą veiklą „RHEA” pažeidė Draudimo įstatymo reikalavimus. Todėl Arnašius nepraranda vilties, kad jo patirtus nuostolius – 79 281 Lt (draudimo išmoka su 10 proc. išskaita) kompensuos jei ne ERGO, tai „RHEA”. Mat vadovaujantis Draudimo įstatymo 192 str. bei Priežiūros komisijos 2004-09-28 nutarimu Nr. N-113 patvirtintų Draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 5 p. draudimo tarpininkas privalo atlyginti turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems asmenims dėl neteisėtų draudimo tarpininko veiksmų vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą.

Aiškiai ir nedviprasmiškai

Įsigilinus į šalies draudimo bendrovių, tokių kaip AB „Lietuvos draudimas”, UADB „Seesam Lietuva”, UADB „PZU Lietuva”, UADB „If Draudimas”, standartines transporto priemonių draudimo taisykles ir jose nurodytus nedraudžiamuosius įvykius nepavyko aptikti tokių konkretumo stokojančių sąvokų kaip vartojamų „ERGO Lietuva” (TPDT – 2005-06-01) 3 str. 3.2.1.6. punkte. Minėtos draudimo bendrovės savo standartinių taisyklių nedraudžiamuosiuose įvykiuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo „paliktus transporto priemonės registravimo dokumentus” kaip esminę nedraudžiamojo įvykio sąlygą. Derėtų priminti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojama dar tikslesnė sąvoka – „Transporto priemonių registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentai”.

Neatitinka reikalavimų

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (NVTAT), Arnašiaus prašymu išnagrinėjusi UADB „ERGO Lietuva” transporto priemonių draudimo taisykles, pripažino, kad jų punktų (susijusių su draudiko ir kliento konfliktu) sąlygos neatitinka Vartotojų teisių gynimo įstatymo 11 str. 5 dalies reikalavimų, t. y. nėra aiškiai ir suprantamai išreikštos. NVTAT nutarė pasiūlyti „ERGO Lietuva” pakeisti, panaikinti ar netaikyti nagrinėtuose punktuose numatytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. ERGO draudikams neatsižvelgus į šį siūlymą NVTAT turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokių sąlygų pripažinimo negaliojančiais ar pakeitimo.

Ne tik pasakose

Dėti tašką šioje istorijoje dar anksti. Tačiau ji jau gali būti vertinga pamoka. Pasirašant bet kokį dokumentą (nebūtinai draudimo sutartį) derėtų atidžiai perskaityti kiekvieną punktą, net ir parašytą mažytėmis raidėmis. Kitaip neapdairumas gali lemti neįkainojamus nuostolius dėl sugaišto laiko, pražudytų nervų ląstelių, taip pat milžiniškus materialinius nuostolius. Mat, pasirodo, ne tik pasakose ar vaikų žaidimuose, bet ir suaugusiųjų tikrovėje gali daug ką lemti, kaip kas supranta žodžių žaismą – „bausti negalima pasigailėti”.