Lietuvoje mažėja laivų savininkų ir laivų

Per praėjusius metus į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą buvo įtraukta 20 laivų, o išbraukti iš sąrašo – 26. Verslininkai norėtų, kad Europos Sąjungos laivybos politika būtų įgyvendinama sparčiau.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius mano, kad laivų savininkai tik kalba apie galimybę išregistruoti laivus iš Lietuvos dėl verslininkus netenkinančių verslo sąlygų ir neįžvelgia grėsmingų tendencijų. Pasak jo, dabartinis laivų skaičiaus mažėjimas yra planinio laivyno atnaujinimo pasekmė. Šių metų pradžioje registre buvo 169 įvairių tipų laivai, kurių bendras tonažas (BT) sudarė 473 437 tonas. Tačiau sutrumpėjus laivų sąrašui sumažėjo ir BT.

Laivyba nuvertinta

„Žvejybinių laivų sumažėjo, kai žvejai atsisakė verslo ir supjaustė laivus į metalo laužą pagal Europos Sąjungos direktyvas. Dėl to per porą metų praradome bemaž 30 laivų savininkų. Dabar jų yra 72. Didžiųjų prekybinių ir krovininių laivų sumažėjo dėl išpardavimo. Pardavęs seną laivą naujo nenupirksi”, – kalbėjo Zacharevičius.

Tačiau Lietuvos laivų savininkų asociacijos, vienijančios 8 įtakingiausias įmones, prezidentas Vytautas Lygnugaris abejoja, ar verslininkai po metų kitų dar norės laivuose kelti nacionalinę vėliavą, jei nauja Europos Sąjungos laivybos politika Lietuvoje bus įgyvendinama tokiu lėtu tempu.

„Dar 2004 metų rugpjūtį Vyriausybės strateginis komitetas numatė priemones didinti laivybos konkurencingumą, tačiau iš trijų pritaikyta tik viena – fizinių asmenų mokesčio jūrininkams lengvata, nulinis tarifas. Buvo planuota, kad pakeitus Pelno mokesčio įstatymą nuo šių metų laivybos įmonės galės mokėti pasirinktinai pelno arba fiksuotą tonažo mokestį, tačiau Seimas šio klausimo dar nesvarstė. Vis dėlto tikiuosi, jog šiemet pataisą priims. Tik neaišku, kada bus įgyvendinta pagrindinė priemonė – sumažintas jūrininkų socialinio draudimo mokestis. Kodėl laivų savininkai turi mokėti dvigubą socialinio draudimo mokestį: savo valstybei ir tarptautiniam savitarpio draudimo klubui?” – klausė Lygnugaris.

Ketvirtadalis verslo – užsienyje

Šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 66 konvenciniai prekybiniai laivai, kurių BT viršija 100 tonų. 2006 metais tokių buvo 70, 2005-aisiais – 76.

Bendrovių pozicijos rinkoje per metus nepasikeitė – Lietuvos jūrų laivininkystės, „DFDS Lisco”, „Limarko” laivybos kompanijos laivų tonažas, kaip ir anksčiau, drauge sudaro apie 90 proc. BT. Žvejybos sektoriuje vyrauja bendrovė „Baltlanta”.

LSLA direktoriaus žiniomis, šiemet net trys įmonės ketina pirkti laivų, bet pats nėra tikras, ar verslininkai juos registruos Lietuvoje. Tačiau Zacharevičiaus negalėjo atsakyti į LŽ klausimą apie šalyje nematomą laivybos verslą, nes LSLA nerenka ir neturi duomenų apie lietuvių laivus, registruotus užsienyje.

Tokia statistika besidomintis Lygnugaris sakė prieš porą metų skaitęs kvalifikacinės bendrovės „Lloyd” skelbtus duomenis, kad 20 proc. Lietuvos piliečiams priklausiančio mūsų šalies BT registruota svetur. „Iš pokalbių su kolegomis galiu spręsti, jog šiuo metu 25-30 proc. BT registruota ne Lietuvoje. Juk, pavyzdžiui, ES narės Latvija ir Malta taiko mokesčių lengvatas, tad mūsų laivai gali plaukioti su šių valstybių vėliavomis”, – samprotavo verslininkas.

„Pilkajame” sąraše

Lietuvos laivynas 2001 metais buvo išbrauktas iš vadinamojo juodojo sąrašo, į kurį įtraukti laivai dėl nevykdomų tarptautinių saugios laivybos reikalavimų uostuose turi būti tikrinami nuolat, ir pateko į „pilkąjį”. Atsidurti prestižiniame „baltajame” sąraše trukdo per didelis dėl pažeidimų sulaikytų laivų skaičius: 2005 metais – 8 atvejai, 2006-aisiais – 5.

Šiuos sąrašus sudaranti laivybos priežiūros organizacija Paryžiaus memorandumas, vienijanti 22 šalis, kasmet nustato tikrintų ir

sulaikytų laivų santykio vidurkį. Trejus metus jo neviršijanti šalis gali pretenduoti į „baltąjį” sąrašą. Nors pernykštis Paryžiaus memorandumo vidurkis bus žinomas tik gegužę, mažai tikėtina, kad Lietuva atsidurs tarp tvarkingiausiųjų.

„2004 metais mūsų rodiklis buvo žemesnis nei nustatytas 3,88 proc., tačiau užpernai ir pernai padidėjo atitinkamai iki 4,77 ir 6,4 procento. Pažeidimai smulkūs, padaryti dėl žmonių aplaidumo, tačiau gavus iš užsienio pranešimus tenka bausti ir laivų kapitonus, ir savininkus”, – aiškino Zacharevičius.

Pernai užsienio uostuose tris kartus buvo sulaikyti Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, bet LSLA švelniai baudė įmonę, nors Administracinio teisės pažeidimo kodekso 117 straipsnis numato baudas iki 20 tūkst. litų. Laivybos saugumą kontroliuojančios institucijos vadovas džiaugėsi, kad laivų savininkai pradeda suprasti prevencijos svarbą ir jau pajuto, jog LSLA gali jiems padėti išvengti nepelnytų sankcijų užsienio uostuose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.