Muzikos mokyklų vadovai visišku absurdu vadina reikalavimus mokėti autorinį atlyginimą už jų mokinių koncertuose viešai atliekamus kūrinius
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) nusitaikė į muzikos mokyklas reikalaudama iš jų vadovų mokėti autorinį atlyginimą už mokinių ir studentų koncertuose viešai atliekamus kūrinius.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius Eduardas Gabnys LŽ pasakojo, kad ši mokymo įstaiga tokiais reikalavimais buvo atakuojama maždaug trejus metus. „Mums tai labai kėlė nerimą. Ilgą laiką bandėme derėtis. Juk mūsų studentų koncertai yra tik akademinio pobūdžio, nė vieno jų nebuvo mokamo, su bilietais. Manome, kad autorių teisių gynėjai turėtų į tai atsižvelgti. Esu įsitikinęs, kad ir patys kompozitoriai sutiktų nereikalauti autorinio atlyginimo, jei jų kūrinius groja studentai”, – kalbėjo rektorius.
Grasino teismais
LATGA-A pradėjus grasinti teismais pernai LMTA vis dėlto buvo priversta pasirašyti sutartį su šia agentūra dėl autorinių honorarų mokėjimo. Sutartis įsigaliojo šiemet.
„Nepamatuotas autorių teisių įgyvendinimas mums supančioja rankas ir kojas. Dėl nemokamų mūsų studentų koncertų akademija ir taip turi įvairių išlaidų. Be to, mūsų biudžete minėtoms reikmėms lėšų nenumatyta”, – pabrėžė Gabnys.
Akademijoje per metus vyksta maždaug 300 koncertų, o su rengiamais už jos ribų susidarytų apie 500. Su LATGA-A suderėtas mažiausias autorinis atlygis už vieną koncertą – 70 litų, įskaitant PVM. Gabnio teigimu, metinės LMTA išlaidos autoriniams atlyginimams galėtų siekti nuo keleto iki keliolikos tūkstančių litų.
Dvigubas apmokestinimas?
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos minėti LATGA-A reikalavimai kol kas nėra pasiekę. „Jei tokius gautume, gal nekoncertuotume. Gal prašytume teismo, kad vertindamas juos atsižvelgtų į protingumo kriterijus”, – sakė mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas.
LATGA-A pretenzijas, kai reikalaujama atlygio už mokinių bei studentų atliekamus kompozitorių kūrinius, Kondrotas vadina neregėtu absurdo spektakliu. „Galbūt LATGA-A norėtų, kad mokiniai grotų tik XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios muziką, o šiuolaikinius autorius pamirštų?” – piktinosi direktorius.
Pagal įstatymus autorinis atlyginimas mokamas autoriui esant gyvam ir praėjus 70 metų nuo jo mirties.
Kondroto teigimu, užsienio muzikos mokyklose problemų dėl autorių teisių kyla tik tada, jei įstaiga nusikopijuoja natas. Mat jas įsigyjant jau sumokami įvairūs mokesčiai. „Reikalauti dar ir autorinio atlyginimo – jau dvigubas apmokestinimas. Juoba kad mokyklų biudžetuose tam nenumatyta lėšų. Stebint LATGA-A politiką susidaro įspūdis, kad ji labiau rūpinasi savo atlyginimais nei autorių teisių apsauga”, – piktinosi Kondrotas. Jis apgailestavo, kad susitelkusi į autorinio atlygio išsireikalavimą LATGA-A pamiršta, kad yra ir atlikėjų teisės.
Visos bėdos – dėl skurdo
LŽ kalbintas kompozitorius Jonas Tamulionis buvo lakoniškas. „Tegul LATGA-A pirmiausia padaro tvarką visur kitur, o tada imasi rinkti pinigus iš muzikos mokyklų. Asmeniškai aš atlygio iš muzikos mokyklų nereikalaučiau, nors man jis būtų pravartus. Reikia džiaugtis, kad šiais laikais vaikai apskritai mokosi muzikos. Be to, kompozitoriui irgi malonu, kad atliekama jo muzika”, – sakė Tamulionis.
1991-1996 metais LATGA-A viceprezidentu ir prezidentu buvęs kompozitorius Mindaugas Urbaitis laikosi kitos nuomonės. „Lietuvai dar toli iki tarptautinės praktikos. Užsienio autoriai nelabai supranta, kaip Europos Sąjungos narė Lietuva nesiima įgyvendinti tarptautinių įsipareigojimų. Europoje autoriui atlyginama už bet kokį viešą kūrinio atlikimą. Nesvarbu, kad tai koncertas bažnyčioje ar mokymo įstaigoje. Už muzikos kūrinių atlikimą autoriams moka ir aukštosios mokyklos, – tik, žinoma, jos turi tam lėšų. Visos bėdos dėl mūsų skurdumo. Todėl Lietuvoje autorių teises turėtume įgyvendinti labiau per derybas”, – įsitikinęs pašnekovas.
Derasi per mažai
Kultūros ministro Jono Jučo nuomone, LATGA-A per mažai derina autorių teisių turėtojų ir naudotojų interesus, ginčams spręsti per mažai naudojasi derybų, tarpininkavimo ir kitomis teisinėmis priemonėmis.
„Nederėtų užmiršti, kad autoriai, turėdami išimtinę teisę leisti arba uždrausti naudoti kūrinį, visuomet gali suteikti galimybę naudoti kūrinį neatlygintinai tais atvejais, kai nėra komercinių tikslų ir toks naudojimas nepažeidžia jų interesų”, – sakoma Kultūros ministerijos išplatintame pranešime spaudai.
LATGA-A adresuotame kultūros ministro rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad autorių teisių įgyvendinimo būdų ir metodų klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis nacionaliniais įstatymais.
Ministerija rekomendavo atšaukti mokykloms ir kitoms mokymo įstaigoms pateiktus reikalavimus dėl autorinio atlyginimo mokėjimo už šių įstaigų koncertuose viešai atliekamus kūrinius. Šiuos klausimus ketinama aptarti LATGA-A taryboje ir parengti siūlymus dėl galimybės teikti licencijas mokykloms ir kitoms mokymo įstaigoms neatlygintinai naudoti kūrinius mokyklų koncertuose.
Ministerijos sprendimo priežastimi įvardijama tai, kad pastaruoju metu LATGA-A taikomi autorių teisių įgyvendinimo metodai kelia visuomenės pasipiktinimą ir formuoja neigiamą jos požiūrį į autorių teisių apsaugą.