S.Valiulį prie knygos palenkė tėvo pavyzdys

Gerai žinomą kino ir televizijos kritiką, fotografą, menotyrininką, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoją Skirmantą Valiulį domina visi knygų žanrai, esantys jo namų bibliotekoje.

„Skirstau juos pagal tai, kas man arčiausia, ir pagal tai, kas šiek tiek toliau. Pagrindinės lentynos skirtos televizijai ir fotografijai. Domina ir tai, kas stovi už jų: tai dailė, teatras, literatūra. Šiuo metu namuose – 16 000 tomų”, – savo biblioteka stebino S. Valiulis.

– Iš kur toks įspūdingas skaičius?

– Sovietiniais laikais visas man rūpimas knygas pirkdavau antikvariatuose. Dabar ir tas šaltinis išseko. Vilniuje nėra nė vieno padoraus antikvariato, išskyrus skelbimus internete, bet ten ilga byla. Kaunas išlaikė, matyt, geriausią antikvariatą Lietuvoje. Jame knygų gali gauti dar už labai simbolišką kainą. Kartais už vieną litą atsivežu labai retų leidinių.

To, ką išleidžia lenkai, tikrai čia nerasi, tenka važiuoti į Varšuvą. Bent kartą per metus vykstu ten nusipirkti reikiamų knygų. Tiek fotografijos, tiek televizijos sritims. Dažnai apžiūriu filosofijos, estetikos lentynas. Mūsų knygynuose retai kada rasi kokią rimtesnę knygą.

– Kokiai knygai jaučiate didžiausią simpatiją?

– Be abejonės, Marselio Prusto „Prarasto laiko beieškant”. Nesunku surasti ryšį, kodėl man patinka Prustas. Jo knyga – prisiminimų forma, vidinis monologas, o kine tai yra giliausia forma, kokia tik gali būti pasiekta. Viso to pavyzdys – Andrejaus Tarkovskio, Ingmaro Bergmano filmai.

– Ko labiausiai pasigendate Lietuvoje?

– Labiausiai trūksta rimto importo. Kai pasieksime tokį lygį kaip Helsinkyje, kai užėję į knygyną per tris aukštus galėsime skaityti viso pasaulio literatūrą, galėsime didžiuotis. Ten knygų kultūra labai rimta. Norvegijoje, Paryžiuje, Londone – visur tas pats. Mūsų šalyje labai pasigendu kultūringos knygyno formos. Daugelyje knygynų labai trūksta erdvės, kartais nė praeiti negali. Prasibrauti pro tuos stendus neišeina: viskas griūva, nekalbant jau apie kultūringą knygos pavartymą.

– Ar tiesa, kad sovietiniais metais bandėte vežti knygas pats?

– Veždami knygas per sieną imdavomės su kolegomis fotografais įvairiausių gudrybių. Jei veži kažką tokio įtartino, tai viršų užkloji erotiniais fotožurnalais. Pasieniečiai jais labai domėdavosi. Po kelis padovanodavome, tai jie likdavo labai patenkinti, o mūsų knygos praeidavo nepastebėtos. Bet taip tik kartą kitą vežti gali. Noras skaityti versdavo ieškoti pačių originaliausių išeičių.

– Pagal ką atsimenate perskaitytus veikalus?

– Pagal vietas, kuriose skaičiau. Pavyzdžiui, Viktoro Hugo „Paryžiaus katedrą” skaičiau visą dieną pasislėpęs rugiuose. Žiulio Verno „Paslaptingą salą” – į sodo gilumą nulindęs, kad niekas nekliudytų. Vasarą surasti tokią vietą, kur niekas nekliudytų, yra ypač sunku. Nikolajaus Hartmano „Estetiką” – kelionėje, skaitydamas paskaitas apie kiną. Būdavo, laukiu paskaitos, turiu valandą laiko iki jos – ir perskaitau, ir sukonspektuoju. Keliaujant skaityti išvis labai gerai: niekas nekliudo. Turi ką veikti.

– Kaip manote, iš kur ateina meilė skaitymui ?

– Daug kas priklauso nuo tėvų. Jeigu tėvai neskaito, reikalingas impulsas iš mokyklos ar dar iš kur kitur. Mano tėvas, nors ir kaimietis, turėjo bibliotekėlę, buvo ir viešą bibliotekėlę įsteigęs. Po karo viskas nukeliavo ant aukšto, ir aš ten praleisdavau didžią dalį vasaros laiko. Kiek ten buvo žurnalų – smetoniškų, draudžiamų. Draudimas taip pat labai paskatindavo skaityti. Tik vėliau radau bendramintį Bronį Savukyną. Jis „Kultūros baruose” aprašė, kaip vasaromis skaitydavo palėpėje. Matyt, tokių kaip mes būdavo daug.

– Ar tiesa, kad skaitote daugybe kalbų?

– Skaitau tai daug kalbų (čekų, bulgarų, lenkų, slovakų, vokiečių, rusų), bet ne visomis kalbu. Buvo laikai, kai vasarą ant kalnelio atsisėdęs su žodynu rankoje mokiausi literatūrinės lenkų kalbos. Norint skaityti, tai buvo vienintelis kelias. Žodynų, ačiū Dievui, sovietiniais metais buvo. Skaityti tada nedrausdavo, tik išvažiuoti į užsienį. Keistas variantas: paruošia skaitymui, kelionei, o išvažiuoti trukdo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.