Sąnaudos grūdams auginti didėja, o jų supirkimo kainos mažėja

Vakar Alytaus rajone prasidėjo šiemetė javapjūtė. Žieminius rapsus pradėjo pjauti žinomas ūkininkas Eduardas Guževičius ir „Atžalyno” žemės ūkio bendrovė.
E.Guževičiaus javai bręsta 1100 hektarų plote
Eduardas Guževičius pradėjo ūkininkauti prieš dvylika metų. Jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 30 hektarų paveldimos žemės.
Joje, tarp Simno ir Mergalaukio, E.Guževičius pasėjo žieminius kviečius. Tuomet dar nebuvo ūkininkų, auginančių javus keliasdešimties hektarų plote.
Vieno pirmųjų rajono ūkininkų pasėlis visiems krito į akis, daug ką stebino. Dešimtmečiais visi buvo įpratę matyti didelius kolūkių, o ne privačius žemdirbių pasėlių laukus. Tuomet atsirado pašmaikštavimas: „Kas skiria Simną nuo Mergalaukio?” Atsakymas: „Guževičiaus kviečiai”…
Šiame sklype E.Guževičius augina javus ir dabar. Tik jo ūkis nuo 30 hektarų išaugo iki 1100 hektarų. Agronomas E.Guževičius iškart pasirinko vieną ūkininkavimo kryptį. Jis augina grūdus. Pirmaisiais ūkininkavimo metais sėjo miežius, kviečius, kvietrugius. Tačiau, siekdamas įgyvendinti sėjomainas, turėjo auginti ir kitas kultūras. Pasirinko rapsus.
Šiemet sumanusis ūkininkas augina žieminius rapsus 200 hektarų plote, vasarinius – 150 hektarų sklype. Didžiausią jo dirbamos žemės dalį užima žieminiai kviečiai. Jie noksta 530 hektarų plote. Keliasdešimties hektarų sklypuose E.Guževičius augina vasarinius kviečius, kvietrugius, miežius.

Ūkininko technika galingesnė negu buvusių kolūkių

Vakar Atesninkų kaime E.Guževičius pradėjo pjauti žieminius rapsus. Į jo lauką galinguosius Amerikos firmos „Jone Deere” kombainus išvairavo mechanizatoriai Stanislovas Jurgelis ir Alvydas Leonavičius. Derlius vežamas į sandėlį, kur valomas, džiovinamas ir netrukus bus gabenamas į Vilkaviškį, Marijampolę parduoti.
Ražiena iš karto skutama – ruošiama dirva žiemkenčiams sėti. Ją galingais agregatais, traukiamais traktorių K-701, įdirba traktorininkai Albertas Stelmokas ir Algis Neverauskas. Kolūkių laukuose tokios galingos technikos nebuvo.

Javapjūtės pradžia sudomino ir rajono merę Moniką Ražanauskienę

Javapjūtė – žemdirbio vilčių išsipildymo metas. Tačiau ne visada ji ūkininką labai nudžiugina. E.Guževičius javapjūte susidomėjusiai rajono merei Monikai Ražanauskienei sakė, šiemet vidutiniškai iš hektaro prikuliąs po 3 tonas rapsų, pernai prikūlė po 4 tonas.
Antras nelinksmas dalykas, kad šiais metais už toną rapsų bus mokama tik 620 litų – praėjusiais metais buvo mokama 700 litų. Ir už kviečių toną šiemet žadama mokėti 50 litų mažiau negu pernai. O trąšos ir kuras – pabrango. E.Guževičiaus skaičiavimu, žemdirbiams mokamos ES tiesioginės vienkartinės išmokos už žemės ūkių pasėlių ir naudmenų plotus padengia tik grūdų supirkimo kainų sumažėjimą, o kuro ir trąšų pabrangimas tuština ūkininkų kišenes.

Stanislovas Kamarauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Sąnaudos grūdams auginti didėja, o jų supirkimo kainos mažėja"

  1. vytas

    siais laikais zemes ukyje dirba arba patriotai arba uzsispyre zmones na dar kvailiai nenoriu uzgaut ukininko

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.