Panevėžio miesto, pretenduojančio tapti didmiesčiu, įvaizdį jau galutinai sugadino savo darbą tik imituojantys savivaldybės tarnautojai.
Alkoholikai, narkomanai, psichikos ir perdėto taupumo negalią turintieji bei kitokie apskretėliai jau baigia miesto centrinę dalį paversti išviečių, paplavų, nuodingų dūmų, malkų gamybos ir valkataujančių šunų bei kačių rajonu.
Nors tai gerai mato ir net sankcijų prieš savo pavaldinius žada griebtis savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius, artimiausiu metu situacija keistis į gerąją pusę dar nežada.
Tarnautojai demonstruoja ramybę
Jau tapo įprasta, kad miesto centre ne tik dvokia, bet gerai čia jaučiasi ir naminiai gyvūnai, ypač šunys, kurie pagal nerašytas taisykles, vakarui atėjus, paleidžiami nuo grandinių pasilakstyti lyg kokiame kaime.
Tokie šunys žmones į neviltį varo ir be perstojo kelias valandas lodami. Beveik visi centro šunys, o juolab katės, gyvena neregistruoti.
Miesto valdžia vos ne kas dieną sulaukia žmonių skundų, kad miesto širdyje, ypač per karščius, nuolat tvyro dvokas ir triukšminga. Tačiau su šia blogybe turinčios kovoti miesto savivaldybės tarnautojai demonstruoja pavydėtiną olimpinę ramybę.
Nebaudžiamieji jaučiasi vis drąsiau
Dėl valdžios nenuovokumo asocialūs asmenys, o neretai ir dėl senatvės visuomeninę orientaciją praradusieji jaučiasi vis drąsiau.
Numanydami valdžios bejėgiškumą, jie net leidžia sau tyčiotis iš tų, kurie norėtų gyventi kitaip.
Panevėžio centro privačių namų kvartaluose jau dygsta ištisos asocialių žmonių komunos. Vasario 16-osios, A.Smetonos, A.Mackevičiaus, Mindaugo, P.Puzino, Kauno, Respublikos ir daug kitų mažiau ar daugiau prestižinių gatvių tapo tokių landynių įkaitėmis. Be smarvės ir įvairaus užkrato, kai kurios jų platina ir kvaišalus.
A.Smetonos gatvėje, keli šimtai metrų nuo 2-ojo policijos komisariato, įsikūrę romai jau keleri metai, anot jų kaimynų, „stumdo narkotikus”.
Valdininkas pavojaus nemato
Nepaisant sudėtingos ir gėdingos miestui situacijos vietos politikai iš tribūnų ir toliau rėkauja kovojantys už tai, kad panevėžiečiai jaustųsi didmiesčio gyventojais.
Tačiau smardus, cypiantis, kaukiantis, kudakuojantis bei kriuksintis būsimo didmiesčio oras liudija kitką.
Tuo tarpu už švarą mieste ir gyventojų sveikatingumą atsakingas miesto savivaldybės sveikatos apsaugos tarnybos vadovas Mindaugas Burba didelių pavojų dar neįžvelgia
„Sanitarinė situacija mieste patenkinama, – sako jis. – Mes nuolat rengiame reidus, tikriname išvietes ir kiemus, šunų registraciją”.
Tačiau M.Burba net ir apytiksliai nesugebėjo pasakyti, kada vyko dideli profilaktiniai gyvūnų registracijos ar išviečių tikrinimo reidai.
Ilgisi sovietinio mero B.Kačkaus
Panevėžiečiai jau pradeda nesuprasti tokios politikos dvilypumo, kai iš aukštos tribūnos pažarstę pažadų politikai, vos tik nuo jos nulipę, pamiršta, kad didmiestį reikia kurti ir kad pats jis savaime iš dangaus nenukris.
„Miesto švaros ir gyvūnų laikymo taisyklės turbūt kuriamos vien tik tam, kad kažkas gautų darbo vietą ir nieko nedirbtų, – juokauja panevėžiečiai. – Būna dienų, kai miesto gatvės taip dvokia, kad nenorėdamas sukvėpti išmatų dvoko privalai sandariai užsidaryti namuose. Tas pat ir važiuojant automobiliu”.
Kai šis straipsnis jau buvo rengiamas spaudai, M.Burbos vadovaujama tarnyba suskubo surengti kelis reidus, nors iki žurnalistų skambučio pats tarnybos vadovas net neatsiminė, kada paskutinį kartą toks reidas buvo surengtas.
„Tegul jie ateina pas mane ir žiūrėdami man į akis pasako, kad aš gyvenu ne nusmurgusiame kaime, o pačiame didmiesčio centre, – „Panevėžio rytui” sakė Vasario 16-osios gatvės gyventoja Danutė Taujanskienė. – Ir tegul atvažiuoja pats administracijos direktorius V.Matkevičius”.
Dabartinės miesto valdžios nesugebėjimu šeimininkauti nusivylę panevėžiečiai vis dažniau prisimena sovietmetį, kai mieste šeimininkavo vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus.
„Tai buvo tikras miesto šeimininkas, kuris tuos susmirdėlius kaip vilną karšė – net kostelėti prieš bijojo, – sakė viena D.Taujanskienės kaimynė. – Dabar prieš tokius neva nėra priemonių, nes jie turi kažkokias teises. O kaipgi tada su mano teisėmis gyventi normalų gyvenimą?”
Valdžią dirbti privers per teismą
Kuriantys naują miesto veidą, auginantys vaikus, mokantys valstybei mokesčius ir bankams palūkanas panevėžiečiai jaučiasi įžeisti matydami, kad miesto valdžiai arčiau širdies apsiseilėję „šlapiaklyniai”, alkoholikai bei įvairiomis lengvatomis paikinami gyventojai.
Vienintelė iš kelių kalbintų žmonių viešai sutikusi kalbėti D.Taujanskienė sako jau pasiekusi ribą, kurią peržengus ji savo teises gins teismuose.
„Jeigu miesto valdžia nevykdys savo pareigų ir nesirūpins, kad mieste būtų gerbiamos švaros taisyklės, aš kreipsiuos į teismą, – sako smarvės išvarginta ir kaimyno terorizuojama moteris. – Prašysiu teismo įpareigoti savivaldybę vykdyti savo pareigas ir kompensuoti man patirtą moralinę žalą”.
Sutraukia pigus gyvenimas
„Panevėžio ryto” žiniomis, kai kurie į tokius spąstus patekę panevėžiečiai sprendžia galimybę trauktis iš centro tylomis. Jų nesustabdys net galimi nuostoliai – būsto kainos dėl tokios kaimynystės krenta iki 30 procentų.
Labai turtingi panevėžiečiai bando iš alkoholikų ir kitokių nevalyvų kaimynų nupirkti namus ir žemes, kad tik galėtų pašalinti blogos savijautos priežastį.
Tačiau tai brangus ir sunkiai įgyvendinamas būdas, visų pirma dėl to, kad gyvenimas miesto centre asocialiems asmenims yra labai pigus.
Būstą jie šildosi kuo tik nori, vandenį pilasi už dyką iš vandens kolonėlių, išmatas verčia kieme arba išvietėje, kur jos jau lipa iš skylės per kraštus. Tokiems net dovanai neįsiūlysi miesto komunikacijų.
Už namų valdą irgi tik retam apsileidėliui tenka mokėti, nes nuo tokio mokesčio atleisti visi „varganai” gyvenantieji bei pensininkai. Beje, tokią Panevėžio mokesčių politiką, kaip trumparegišką ir skaidančią visuomenę, kritikuoja ir Laisvosios rinkos institutas.
Neretai pigiose, kitaip dar „myžyklomis” vadinamose aludėse laiką leidžiantys pigaus gyvenimo šalininkai dar ir pinigų iš savivaldos sugeba iškaulyti.
„Mano kaimynas gauna pinigų malkoms pirkti, bet juos išleidžia aludėse, – sako kaimyno keršto privengianti Mindaugo gatvės gyventoja panevėžietė V.K. – Pensininkas juos prageria, o žiemai atėjus kurą velka iš šiukšlių konteinerių”.
Skųstis kaimynu yra pavojinga
Savivaldybės valdininkai, policijos pareigūnai ir apskrities higienistai vis dar skėsčioja rankomis, kai reikia sutramdyti tokius kūrikus.
„Jeigu kūrentų kieme, galėtume bausti, o krosnyje galima deginti viską”, – beveik vienu balsu peikiamos miesto švaros taisyklės.
„Manote, kad kas nors po valdininkų vizito pasikeičia? Valdžia tesugeba piršteliu prasižengėliui pagrūmoti, – sako D.Taujanskienė. – Patikrinti, kaip reaguojama į jų pastabas, valdininkai apskritai nesugeba, nes prasižengėliai jų net pro kiemo vartelius neįsileidžia.
Ir vaikšto tada mūsų kaimynas išdidžiai ir dar grasina mūsų namus pelenais paleisti”.
Pasako nepatenkintojo pavardę
Kad visi be išimties psichikos negalią ar sutrikimų turintys asocialūs asmenys yra grėsmingi, tvirtina ne tik jų kaimynai, bet ir medikai, ir net miesto socialinės paramos centro vadovai.
„Kalbėtis su jais galima tik labai atsargiai, tik taip, kaip konkrečiu atveju rekomenduoja psichologai, – sako centro direktorės pavaduotoja Zita Ragėnienė. – Vienas žodis gali išprovokuoti baisų konfliktą”.
Tuo tarpu už švarą mieste ir gyventojų sveikatingumą iš dalies atsakingos savivaldybės sveikatos apsaugos tarnybos ir Miesto ūkio skyriaus darbuotojos pageidauja, kad gyventojai tokiais skųstųsi tik raštu ir dar pasirašydami.
Kai kurie žmonės teigia, kad tuos skundus valdininkės pakiša įskųstajam po nosimi kaip savotišką orderį namo valdos apžiūrai, dar parodo pirštu į besiskundžiančio kaimyno pusę, todėl daugelis apskritai nutaria nebekovoti už savo teises.
Nekantriausieji renkasi kitą kelią
„Tartis gražiuoju su prastais kaimynais neįmanoma, o tikėtis pagalbos iš savivaldybės neverta, – „Panevėžio rytui” sako vienas iš A.Mackevičiaus gatvės gyventojų. – Su tokiais reikia kalbėtis jų kalba – daužyti snukį ir nepamiršti paaiškinti, kodėl taip darai.
Patikėk, antros pamokos retai prisireikia – kaimynėliai ir decibelus sumažina, ir savo smarvę išsikuopia, ir net šunis nakčiai į daržines uždaro”.
Visiškai neseniai, anot pašnekovo, tokiu būdu buvo nuraminti savo namo kiemą malkų gamybos kombinatu pavertę panevėžiečiai. Beje, ištisus dešimt metų prie to namo-kombinato rankomis skėsčiojo ir miesto sanitarai, ir apylinkės policijos inspektorius.
Kalti nieko neveikiantys tarnautojai
Miesto savivaldybės administracijos vadovas Visvaldas Matkevičius mano, kad dėl susidariusios situacijos kaltinti visą miesto politinę ir vykdomąją valdžią nederėtų.
Kalti – vos keli valdininkai, ir ypač savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos tarnyba.
Nors už miesto tvarkymo ir švaros bei gyvūnų laikymo taisykles atsakingos kelios savivaldybės administracijos tarnybos, būtent pastaroji, anot pašnekovo, ir yra kalčiausia dėl netvarkos mieste.
Miesto sanitarais turintieji dirbti labiausiai išgarsėjo po to, kai viešai „Panevėžio rytui” prisipažino net nežinantys, ką turį daryti, kai miestui yra iškilęs pasiutligės pavojus.
Nuobaudos liudija, kad miestas tvarkingas
Nuo 2003 metų iki dabar speciali savivaldybės administracinė komisija nubaudė ir įspėjo 286 panevėžiečius.
„Beveik pusė visų ant komisijos stalo patekusių administracinių teisės pažeidimų protokolų buvo surašyti nepaisiusiems gyvūnų laikymo mieste taisyklių, – sako komisijos atsakingoji sekretorė Genė Mekienė. – Dėl netvarkos namų valdose tikrintojai surašė ir mums atsiuntė svarstyti vos kelis protokolus”.
Už pasikartojančius administracinius teisės pažeidimus galima skirti iki 2000 litų baudą.
Protokolų kalba reikštų, kad miesto gyvenamųjų namų kvartaluose švaru, tvarkinga, nesmirdi ir kad ten galima ramiai išsimiegoti, nes kaimynai ėmė labiau gerbti kaimyną, o ne savo augintinį.
Svečių kai kur nevestų
„Taip gerai nėra, kad galėčiau be jokios gėdos vaikščioti kai kuriomis centrinėmis gatvėmis, – neigia tokias neoficialias išvadas savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius. – Jeigu tektų lydėti svečius iš užsienio, padaryčiau viską, kad jie neužuostų tos smarvės”.
Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, anot pašnekovo, nėra blogos, tik per prastai kontroliuojama, kaip jų paisoma.
„Su blogais kaimynais iš tiesų neįmanoma susitarti, todėl jie turi žinoti savo amoralaus elgesio finansines pasekmes, – sako V.Matkevičius. – Turime paskelbti ir už tai atsakingų valdininkų pavardes bei telefonus”.
Nekompetencija liejasi per kraštus
Savivaldybės sveikatos apsaugos tarnybos jau artimiausiu metu laukia auditas.
„Šios tarnybos vadovo kompetencija pradėjo kelti abejonių. Atrodo, kad M.Burba nelabai ir suvokia, ką turėtų dirbti jo tarnyba, – „Panevėžio rytui” prisipažino V.Matkevičius. – Sveikatos apsaugos tarnybos vadovo ir jo pavaldinių laukia rimtas patikrinimas, neatmetu galimybės, kad jie gali būti atleisti iš savo pareigų”.
Nemažai įtakos direktoriaus nuotaikoms turėjo ir vieši tarnybos darbuotojų bei vedėjo M.Burbos pasisakymai, atskleidę visišką valdininkų neišmanymą.
Kartą nuo tarnybos specialisčių netiesiogiai kliuvo net pačiam V.Matkevičiui. Prieš tris mėnesius jos pareiškė, kad ne kas kitas, o administracijos vadovas turi žinoti, kaip ir kiek reikia kovoti su pasiutlige, ir apie tai joms pasakyti.
„Pasigendu net ir bendros informacijos apie tai, kokia sanitarinė būklė skirtingose miesto dalyse, – sako V.Matkevičius. – Neatmetu tikimybės, kad tarnyba kaip neveiksni apskritai bus naikinama”.
Netvarkingieji sulauks sankcijų
Jeigu būtų nuspręsta likviduoti sveikatos apsaugos tarnybą, miesto švaros taisyklių ir gyvūnų laikymo kontrolę vykdytų tie, kuriems tai daryti sekėsi geriau – Miesto ūkio ir Ekologijos skyriai.
Lauko išvietėms Panevėžyje iš tiesų galėtų būti paskelbtas karas, nes nė vienas toks įrenginys negali būti arčiau kaip 15 metrų iki gyvenamojo namo ir arčiau nei 25 metrai iki šachtinio šulinio. Namų valdos ne tokios didelės, kad galima būtų rasti saugų atstumą nuo vietos, kur vienas kaimynas gyvena, o kitas – lengvinasi.
Kiti griežti sanitarijos reikalavimai išviečių savininkams apskritai nė motais.
Valdininkės turi visą teisę baudomis ar kitomis priemonėmis reikalauti, kad išviečių savininkas naikintų įrenginį arba mažų mažiausiai persikeltų arčiau savo langų.
Darius Skirkevičius,
www.panrytas.lt