Vartotojai pasiklysta užstato sistemos labirintuose

Kai išaiškėja vartotojų klaidinimo atvejai, gamintojai juos vadina dėmesio nevertu nesusipratimu, o Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos atstovai neria į krūmus

Į „Lietuvos žinių” redakciją kreipėsi klaipėdietis, kuris atkreipė dėmesį, esą pastaruoju metu prekybos centrai nebepriima tuščios Klaipėdoje gaminamo „Carlsberg” alaus taros. Ji nedomina ir specializuotų stiklo taros supirktuvių. Dar prieš kelias savaites gauti užstatą už tarą sunkumų nebuvo.

„Carlsberg” alaus butelių etikečių apatiniame kampe pažymėta, kad ši tara dalyvauja depozito sistemoje, tačiau iš tiesų taip nėra. Vienur man atšovė, kad „Carlsberg” butelių nepriima, ir net nepaaiškino kodėl. Kitur gavau atsakymą, kad gamintojai rengiasi keisti butelio dizainą, – piktinosi klaipėdietis. – Kad ir kaip būtų ateityje, jei etiketėse yra speciali žyma, turiu teisę atgauti už butelį sumokėtus pinigus. O jei taros nepriima, tai reiškia, kad mane apgaudinėja – formaliai turėčiau mokėti tik už alų, tačiau sumoku ir už butelį.”

Nepatvirtintas butelio dizainas

Kai kurių prekybininkų teigimu, taip esti todėl, kad minėtosios alaus rūšies butelis nėra įregistruotas kaip užstato sistemos dalyvis. Prekybos tinklo „Iki” atstovo ryšiams su visuomene Tomo Vaišvilos teigimu, nuo praėjusių metų pabaigos pradėjus veikti užstato sistemai, jo atstovaujamo prekybos tinklo parduotuvėse „Carlsberg” alaus buteliai nebepriimami.

„Valstybės žiniose” yra paskelbta, kad tarp Vyriausybės nutarimu patvirtintų 6 butelių dizaino pavyzdžių jūsų minėto butelio nėra. Kai tik šiame leidinyje bus publikuota informacija, kad „Carlsberg” butelio dizainas jau patvirtintas, visuose prekybos tinklo „Iki” parduotuvėse ši tara bus priimama atgal”, – sakė Vaišvila.

Problema neaktuali?

Šios rūšies alų gaminančios bendrovės „Švyturys-Utenos alus” atstovas spaudai Dainius Smailys aprašytąją situaciją pavadino nesusipratimu.

„Ant etiketės pažymėta, kad butelis yra depozito sistemos dalyvis? Tuomet tai yra paprasčiausia klaida. Iki kovo pabaigos ją ištaisysime. Kodėl šio butelio neįtraukėme į depozito sistemą? Buvo įvairių priežasčių”, – lakoniškas buvo Smailys.

Vėliau jis pridūrė, kad tipiniam „Carlsberg” alaus vartotojui ši problema neaktuali. „Nemanau, kad šį alų geriantieji kreipia dėmesį į tai, kas pažymėta jo etiketėje. Juo labiau jie tikrai neieško supirktuvių, kur galėtų atgauti pinigus už šią tarą”, – sakė Smailys.

Lipdukas ant etiketės

LŽ susidomėjus šia situacija, buvo pastebėta, kad kai kuriuose prekybos vietose, kur prekių apyvarta didesnė, ant butelio etikečių esanti lietuviška žyma, jog butelis yra depozito sistemos dalyvis, užklijuota specialiu lipduku. Tačiau daniškoji dalis, reiškianti tą patį, puikiai matyti. Smailys patvirtino, kad etiketės užklijuotos gamintojų iniciatyva.

Kitose mažiau šios rūšies alaus pirkėjų sulaukiančiose parduotuvėse „Carlsberg” alaus etikečių dešiniajame apatiniame kampe aiškiai matyti ženklas, kad butelis privalo būti keičiamas.

Pasidomėjus, ar tai nėra vartotojų klaidinimas, paaiškėjo, kad ši problema Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybai (NVTAT) žinoma, tačiau visiškai neaktuali. „Kreipkitės į Aplinkos ministeriją. Pakuotės tvarkymas – šios institucijos kompetencija”, – atšovė Vitas Jonas Ūsas, NVTAT Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas.

Akivaizdus klaidinimas

Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Karosienė išgirdusi apie šią situaciją net pasipiktino: „Manau, kad jei gamintojai reklamuoja, jog už šią tarą yra imamas užstatas, kuris vėliau negrąžinamas, tai yra akivaizdus vartotojų klaidinimas.”

Karosienė informavo, kad „Carlsberg” alaus butelis į užstato sistemą aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu buvo įtrauktas praėjusią savaitę, vasario 21 dieną.

„Tiesa, leidinio „Valstybės žinios” priede „Informaciniai pranešimai” šis įsakymas dar nepaskelbtas, tačiau artimiausiu metu tai bus padaryta. O jau tą pačią dieną visi prekybininkai privalės grąžinti užstatą už tuščią tarą”, – LŽ sakė Ūsienė.

Aplinkosaugininkai turi bausti

NVTAT atstovo Ūso teigimu, vartotojų teises mūsų šalyje gina net 19 institucijų.

„Problemas, susijusias su pakuote, sprendžia Aplinkos ministerija. Tai yra jos kompetencija kontroliuoti, kaip gamintojai laikosi depozito sistemos reikalaivų, – įsitikinęs Ūsas. – Aplinkos inspektoriai turi teisę ir bausti, ir imtis kitų poveikio priemonių.”

Kad būtų įtikimiau, Ūsas atsiuntė net teisės akto ištrauką, patvirtinančią jo žodžius:

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašo, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 16 punktas nustato, kad pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą ir jį grąžinti vartotojams ar gaminių naudotojams, kai šie grąžina pakuotes.”

Už patvirtintos tvarkos nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė nuo 2500 iki 5000 litų. Sankcijas taiko aplinkos valstybiniai inspektoriai.

Viskas vartotojų patogumui

Šiuo metu Lietuvoje į užstato sistemą įtraukti 6 rūšių 0,33 ir 0,5 litro talpos stiklo buteliai, naudojami gėrimų pramonėje.

Užstato, dar vadinama depozito, sistema sukurta siekiant patogumo vartotojams ir atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus. Pagal kitų ES šalių patirtį, veikiant užstato sistemai, gerokai sumažėja išmetamos stiklinės taros, mažiau teršiama aplinka, stiklo buteliai rinkoje vidutiniškai išgyvena daugiau pirkimo ir pardavimo ciklų nei ten, kur tokios sistemos nėra. Vartotojams labiau apsimoka tuščius butelius grąžinti į bet kurią parduotuvę ir atgauti fiksuotą užmokestį, nei tiesiog juos išmesti.