Antilaureatai, pirmą kartą rinkti iš skaitytojų pasiūlytų kandidatų, paskelbti per Vilniaus knygų mugę
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigtos antipremijos skiriamos leidėjams už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą, gerų leidybos tradicijų nepaisymą ir vertėjo teisių pažeidimus.
Vieną antidiplomų gavo leidykla „Vaiga”, 2005 metais išleidusi „Geriausių pasaulio pasakų aukso knygą”. Šiame leidinyje nurodyta, kad žinomų pasaulio pasakininkų kūrinius vertė rusų rašytojai ir vertėjai: Charles’io Perrault pasakas iš prancūzų kalbos – A.Fiodorovas, brolių Grimmų iš vokiečių kalbos – J.Koronovskis ir G.Petnikovas, Wilhelmo Hauffo – T.Gabė ir A.Liubarskaja, Hanso Christiano Anderseno iš danų kalbos – A.Ganzenas, o Oscaro Wilde’o „Laimingąjį princą” iš anglų kalbos – pats Kornejus Čiukovskis. Kas iš tiesų pasakas iš rusų kalbos išvertė į lietuvių kalbą, nepaaiškėja. Aišku viena – pasaulio pasakų lobyno šedevrai paversti antrarūše produkcija: išversti prastai, nesklandžiai, apstu riktų ir kuriozų. Pavyzdžiui, populiarioje brolių Grimmų pasakoje veikia ne Joniukas ir Grytutė, o… Henzelis ir Gretel. „Visi tryniai atgijo ir iškišo galveles”, – tokį „perliuką” skaitome „Bjauriajame ančiuke”.
Leidykla „Eridanas” antilaureate tapo už Elfriede Jelinek romano „Pianistė” vertimo ydas.
Dėl Raymondo Chandlerio „Mažosios sesutės” vertimo ydų antilaureate tapo leidykla „Žaltvykslė”.
Už vertėjo teisių pažeidimą, tai yra už tai, kad pristatant knygas interneto tinklalapiuose neminima vertėjo pavardė, antidiplomai skirti šioms leidykloms: „Algarvė”, „Eridanas”, „Jotema”, „Presvika”, „Rosma”, „Šviesa”.
Antilaureato diplomas už vertėjo pavardės neskelbimą pristatant knygas LTV laidoje „Kultūra” skirtas apžvalgininkui Aidui Puklevičiui.
Apdovanojimai antilaureatams išsiųsti paštu, nes nė vienas jų į renginį neatvyko.