Pirmadienį Klaipėdos miesto Trišalės tarybos posėdyje diskutuota apie neįgaliųjų užimtumo ir socialinės reabilitacijos problemas, kurių Klaipėdoje netrūksta. Tiek Tarybai atstovaujantys darbdaviai, tiek politikai, tiek profsąjungų atstovai akcentavo, jog šiuo metu mieste neįgaliesiems rasti darbą labai sudėtinga, todėl būtina ieškoti būdų, kaip palengvinti jų sugrįžimą į darbo rinką.
Pasak Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos (vienijančios daugiausia vidaus organų ligomis sergančius žmones) pirmininko Haligo Buivydo, vasarą neįgaliesiems šiek tiek lengviau – nemažai turinčių invalidumą žmonių įsidarbina sezoniniams darbams.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje šiuo metu užregistruota apie pustrečio šimto neįgaliųjų, ieškančių darbo. Tačiau, H. Buivydo teigimu, žiemą nedirba kur kas daugiau neįgaliųjų. Anot jo, sunku įsidarbinti ne tik II grupės invalidams, galintiems dirbti ne daugiau kaip 4 valandas per dieną, bet ir III grupės invalidumą turintiems asmenims.
„Nors jie gali dirbti pilną darbo dieną, tačiau tik tam tikrą darbą. Dažniausiai dalies darbingumo netekusiam žmogui tenka keisti profesiją, todėl sugrįžti į darbo rinką būna sunku. Nepaisant to, kad neįgaliųjų darbo vietos subsidijuojamos, darbdaviai jų nenori”, – pasakojo neįgaliųjų draugijos vadovas.
Tarybos narys Vytautas Valevičius pritarė, kad didžioji dalis darbdavių pageidauja maksimaliai našiai dirbančių žmonių.
„Žmonės su negalia gamyklose ar kitose įmonėse dažniausiai atsiranda iš tų pačių darbuotojų tarpo: sakykime, invalidu dėl tuberkuliozės tapęs medikas paliekamas dirbti toje pačioje ligoninėje, kur ir susirgo. Statybose gavęs traumą ir dalies darbingumo netekęs žmogus taip pat neretai paliekamas dirbti toliau, nes kitu atveju tektų mokėti didelę kompensaciją, o tai darbdaviui nenaudinga.
Nemanau, kad daug darbdavių į darbą priima žmogų su negalia tiesiog iš gatvės – kol kas pas mus tokios tradicijos nėra. Lietuvoje, skirtingai nei Švedijoje ar Anglijoje, man neteko matyti paslaugų sektoriuje dirbančio judėjimo negalią turinčio žmogaus”, – apgailestavo jis.
Net Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovai, kurie tvirtino per porą metų iš neįgaliųjų nesulaukę nė vieno skundo, pripažino, kad taip yra greičiausiai ne todėl, jog šie žmonės nesusiduria su Darbo kodekso pažeidinėjimais, bet tiesiog neišdrįsta skųstis, nes bijo prarasti darbo vietas.
Pasak V. Valevičiaus, Klaipėdoje užimtumu dienos centruose aprūpinta tik nedidelė dalis neįgaliųjų, o darbo vietų esą jiems iš viso beveik nekuriama.
„Nors Vyriausybė yra priėmusi įstatymą, kad 2-5 proc. darbo vietų didesnėse įmonėse turi būti skiriama žmonėms su negalia, bet pasikalbėjus su Darbo inspekcijos atstovais išgirdome, kad šis įstatymas sunkiai vykdomas”, – sakė jis.
Socialinių įmonių kūrimasis „stringa”
Trišalės tarybos nariai bei posėdyje dalyvavę neįgaliųjų atstovai svarstė, kad viena iš efektyviausių priemonių, kuri padėtų neįgaliesiems sugrįžti į darbo rinką, būtų neįgaliųjų socialinių įmonių, dotuojamų valstybės, kūrimasis.
Tokių įmonių tikslas – skatinti ekonomiškai neaktyvių asmenų, praradusių profesinį ir bendrąjį darbingumą, socialinę integraciją juos įdarbinant. Norint gauti socialinės įmonės statusą, joje turi dirbti ne mažiau kaip keturi ir ne mažiau kaip 50 procentų neįgaliųjų nuo visų įmonės darbuotojų.
Socialinių įmonių rėmimui šiais metais numatyta iš valstybės biudžeto skirti 7,4 mln. litų, tačiau iki gegužės mėnesio šioms įmonėms paramos buvo suteikta tik 0,3 mln. litų. Administruoti šias lėšas, taip pat svarstyti prašymus suteikti įmonėms socialinių statusą yra pavesta Lietuvos darbo biržai.
Nors Socialinių įmonių įstatymas priimtas dar pernai birželį, tačiau, akcentavo Trišalės tarybos nariai, jis sunkiai vykdomas. „Jeigu iš socialinėms įmonėms skirtų milijonų įsisavinta tik 300 tūkstančių, vadinasi kažkas netvarkoje su įstatymu”, – įsitikinęs V. Valevičius.
Trišalės tarybos žiniomis, Klaipėdoje veikia tik viena socialinė įmonė – „Regseda” (buvęs Klaipėdos aklųjų kombinatas). Joje šiuo metu dirba 49 regos negalią turintys asmenys.
Kitos įmonės esą nelabai įkanda popierizmą, reikalingą gauti socialinių statusą. Nors mieste yra įstaigų, kuriose dirba po keliolika neįgaliųjų, pvz., Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė, „Klaipėdos mediena”, bet tai nesudaro reikalingų 50 procentų nuo visų darbuotojų.
Trišalės tarybos narių manymu, būtina keisti Socialinių įmonių įstatymą bei poįstatyminius aktus.
Parengti konkrečius pasiūlymus miesto Tarybai, Vyriausybei ir Seimui, kaip galima būtų pagerinti neįgaliųjų socialinę reabilitaciją, Trišalė taryba rinksis rugsėjį.
Laima Švedaitė
„Vakarų ekspresas”