Saulės smūgio pavojus sodams

Dideli skirtumai tarp oro temperatūros kovo dienomis ir naktimis kelia sodininkams mėgėjams daug rūpesčių

Palyginti su vasariu, kovą saulėtumas didesnis pustrečio karto. Nusigiedrijus orams, saulė kartais šildo 8-12 dienų po 6-8 valandas. Tuomet, kai vaismedžių kamienų viršutiniai audiniai dieną įkaista iki 30 laipsnių, o naktį oro temperatūra nukrenta iki 12 ar net 20 laipsnių šalčio, atsiranda saulės smūgio pavojus. Mat staigi ir stipri temeperatūros kaita pažeidžia vaismedžių žievės audinius, pakenkia lepesniems dekoratyviniams spygliuočiams bei lapuočiams.

Saulės smūgio pavojus didesnis lengvesnėse dirvose augantiems vaismedžiams, nes jose yra mažesnės drėgmės atsargos. Pavojus padidėja po sausos ir karštos vasaros, nelietingo rudens. Saulės smūgiui labai jautrūs jaunų persodintų obelų kamienai.

Kamienus nuo saulės smūgio, kenkiančio žievei, apsaugo jų baltinimas 10 proc. stiprumo kalkių skiediniu (10 l vandens/1 kg kalkių). Baltinama atvėsintu skiediniu. Negalima baltinti esant minusinei temperatūrai, nes skiedinys sušals ir nubyrės. Yra ir paruoštų skiedinių kamienams baltinti. Baltinant iš dalies sunaikinamos kai kurių grybų sporos, obuolinio vaisėdžio vikšrai bei kiti kenkėjai, žiemojantys žievės plyšiuose.

Nuo saulės smūgio apsaugos ir lentelės, kuriomis pridengiamas kamienas iš pietų ir pietvakarių pusės. Taip pat galima aprišti kamienus storesniu popieriumi ar drobiniu audeklu. Būtina pridengti nuo saulės ir jautresnius spygliuočius bei lapuočius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.