Į Antstolių rūmus skambinantys žmonės dažnai teiraujasi apie teisines galimybes apsisaugoti nuo gresiančių nuostolių ir išsireikalauti patirtos žalos atlyginimo įvairiose praktinėse situacijose.
Viena daugiabučio namo gyventoja skundėsi, kad jų namą administruojanti įmonė kas mėnesį atsiunčia maždaug 45 litų sąskaitas vien už laiptinės apšvietimą. Daug elektros energijos sunaudojama todėl, kad laiptinėje neveikia judesio davikliai ir apšvietimo lempos dega visą parą. Tačiau namo administratoriui tai nerūpi. Visiems šių sąskaitų neapmokėjusiems gyventojams skaičiuojami delspinigiai.
Apie tai, kaip tokiose situacijose gali padėti antstolis, išdėstė Antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Panašias problemas sprendžiantiems žmonėms dažnai naudinga pasinaudoti antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga. Įvairiuose turtiniuose ginčuose labai svarbu turėti įtikinamus įrodymus. Kai jų nėra, žalos atlyginimas gali būti vilkinamas metų metais arba, atvirkščiai, reikalaujama atlyginti daug didesnę žalą, negu iš tiesų buvo padaryta.
Jeigu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas būtų rašomas minėto daugiabučio namo gyventojų prašymu, antstolis keletą kartų per parą užfiksuotų, kad judesio davikliai laiptinėje tikrai neveikia. Turėdami antstolio surašytą dokumentą, namo gyventojai galėtų kreiptis į elektros instaliaciją prižiūrinčią įmonę ir pareikalauti greičiau pašalinti gedimus bei apmokėti sąskaitas už perteklinį elektros energijos suvartojimą.
Antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, gali užfiksuoti bet kokius objektyviai matomus arba girdimus įrodymus: įvykių aplinkybes, turtą, daiktus ar jų būklę. Turint antstolio užfiksuotus įrodymus, turtinių ginčų sprendimas paspartėja.
Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos į antstolius ypač dažnai kreipiamasi po vandentiekio ir kanalizacijos avarijų. Užlietų butų savininkai tokiu būdu siekia apsidrausti nuo žalą padariusių kaimynų nesąžiningumo. Kai antstolis užfiksuoja dėmėtas sienas ar ant grindų telkšančias balas, nebelieka galimybių įrodinėti, kad jokios žalos nebuvo padaryta.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytos, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus.
Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai užfiksuoja daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją ir smulkiai aprašo visus duomenis specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, o antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve.
Juridinių ar fizinių asmenų prašymu surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo elektroninė forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo perduodama Teisingumo ministerijos valdomai Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų apskaitos bazei. Jeigu faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu, protokolą antstolis persiunčia teismui. Visais atvejais laikomasi maksimalių konfidencialumo reikalavimų – informacijos apie konstatavimo faktą ir užfiksuotas aplinkybes antstolis neteikia nei kitai šaliai, nei jokiems pašaliniams asmenims.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai gali būti naudingi labai įvairiose gyvenimo situacijose, tačiau visais atvejais vertėtų pasitarti su antstoliu, ar ši priemonė tikslinga. Tik įvertinęs konkrečią problemą, antstolis gali nuspręsti, ar bus įmanoma protokole užfiksuoti tai, kas, kliento supratimu, yra faktinės aplinkybės.