Nors Konstitucijos 21 straipsnyje deklaruojama, kad žmogaus orumą gina įstatymas, teisės į šį orumą Lietuvoje neturi slaugos reikalingi sunkiai susirgę asmenys ir seneliai – visą gyvenimą dirbę ir mokėję mokesčius, gyvenimo saulėlydyje jie pasijunta esą našta – vaikams ir valstybei.
Susirgus sunkia nepagydoma liga valstybė jiems finansuoja gulėjimą slaugos ligoninėje daugiausia tik keturis mėnesius. Po to vienišieji gali tikėtis Savivaldybės malonės, o turintieji artimųjų – tik pasikliauti gera jų valia.
Paradoksas, bet daug mažiau problemų gaunant medicininės slaugos priežiūrą turi pensijos neužsidirbę vadinamieji „bomžai” – jie be konkurencijos pretenduoja į socialinę globą.
Ne savivaldos funkcija
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus sunkiai sergančių ligonių gydymas slaugos ligoninėse socialiai draustiems asmenims finansuojamas tik iki 120 dienų per metus (vidutinis gulėjimo laikas slaugos ligoninėse yra apie 1 mėnesį).
Po to, jei ligonis vienišas ir dar reikalingas slaugos, klausimą dėl jo tolesnio slaugymo ligoninėje ir finansavimo sprendžia Savivaldybės sudaryta komisija. Tvarkomi dokumentai siuntimui į globos namus, o jei ten vietų nėra arba pacientui reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra – tęsiamas jo slaugos finansavimas Slaugos ligoninėje.
„Tai nėra savivaldos funkcija, tai daroma kaip išimtis, – sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė. – Spręsti šiuos klausimus – teritorinės ligonių kasos reikalas, nes slauga – draudiminė, o ne socialinė paslauga.”
Tik keturi mėnesiai
Per metus vidutiniškai Savivaldybė finansuoja slaugos ligoninėje 4-5 lovas. Pasak A. Liesytės, skaičius, kiek ligonių gydymą galima finansuoti, nėra patvirtintas, svarstomas kiekvienas individualus atvejis ir sprendžiama, ar finansavimas reikalingas.
Iš Savivaldybės biudžeto finansuojama draudiminio stažo neturinčių, pensijos neužsidirbusių ligonių slauga. Dauguma jų, žinia, yra benamiai.
Daugiau būna socialiai draustų vienišų senolių, kuriems keturių mėnesių ligoninėje nepakanka. A. Liesytė apgailestavo, jog visą gyvenimą mokėjęs valstybei draudimo mokesčius, žmogus gyvenimo pabaigoje turi teisę būti slaugomas tik keturis mėnesius, nors slauga jam dėl ligos gali būti reikalinga visus metus ar net ilgiau. „Ką vėžiu sergančiam ligoniui reiškia keturi mėnesiai, jei jis kol gyvas reikalingas slaugos?” – retoriškai klausė A. Liesytė.
Našta artimiesiems
Jei sunkiai sergantis žmogus turi artimuosius – pirmos eilės giminaičius arba sutuoktinį, slaugos apmokėjimo klausimą po to, kai jis išguli ligoninėje keturis mėnesius, sprendžia jie. Norėdami ligonį palikti Slaugos ligoninėje, už kiekvieną gulėjimo dieną turi mokėti valstybės nustatytą įkainį, kuris šiuo metu siekia 53 litus. Daugeliui tai labai brangu, tuolab kad, pasak Slaugos ligoninės gydytojų ir slaugytojų, daugumos pacientų artimieji patys sunkiai pragyvena. Yra nemažai tokių vaikų, kurie ir gyvena iš tėvų pensijos.
Pigiau kainuotų parsivežti ligotą žmogų į namus ir pasamdyti slaugytoją, kuris darbo metu prižiūrėtų neapsitarnaujantį ligonį. Tačiau, pastebėjo Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė, žmonės bijo tai daryti, nes nežinia, ar patikimas bus pasamdytasis žmogus.
Kita vertus, norint tinkamai prižiūrėti sunkius ligonius, reikia turėti medicininių žinių. O ir išbūti visą parą su kliedinčiu arba senatvine silpnaprotyste, Alzheimerio liga sergančiu ar paralyžiuotu senoliu – ne kiekvienas pajėgus. Tokiam ligoniui reikalinga priežiūra ir naktį.
Kur dėsis jaunesni?
Laugalių pensionato direktorius Rimantas Ramanauskas „Vakarų ekspresui” patvirtino, jog sunkiai sergantys, reikalingi medikų priežiūros ir „rimtos slaugos” ligoniai į pensionatą nepriimami. Čia prieglobstį gauna ne jaunesni nei 75 metų senoliai ir 1-osios grupės invalidai. Tiesa, nuo liepos 1-osios tvarka pasikeitė – į pensionatą bus priimami tik tie 1-osios grupės neįgalieji, kurie bus sulaukę pensinio amžiaus.
„Kur dėsis jaunesni?” – susirūpinęs klausė direktorius. Šiuo metu iš 235 pensionato globotinių net 46 yra jaunesni nei pensinio amžiaus.
Pensionate gulinčiais nevaikštančiais, priežiūros reikalingais globotiniais rūpinasi tik pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja.
Žinia, rūpestis jaunesnių nei pensinio amžiaus neįgaliųjų globa atiteks Savivaldybei. Taigi norinčiųjų patekti į Savivaldybei priklausančius globos namus „Žalgiris” skaičius dar padidės. Šiuo metu eilės patekti į juos laukia apie 30 žmonių.
Išeitis – slaugos namai
Senyvo amžiaus žmonių Lietuvoje vis daugėja. Daugėja ir tų, kuriems prieš mirtį reikia ne tik socialinės globos, bet ir medicininės slaugos, – sakė Slaugos ligoninės medikės. Problema paaštrėja, nuo liepos mėnesio apribojus globos namų gyventojų kontingentą.
Anksčiau ar vėliau Lietuva turės pasekti išsivysčiusių šalių pavyzdžiu – kurti neįgaliesiems, reikalingiems nuolatinės medikų priežiūros, slaugos namus.
Jau šiemet šių namų pacientais tapti pretenduotų, paskaičiavo Slaugos ligoninės medikės, apie 40 savim neapsirūpinančių pacientų. Jiems aktyvaus gydymo nereikia, tačiau nuolatinė medikų priežiūra būtina. Juk, pavyzdžiui, vėžiu sergantiesiems skausmą malšinantys vaistai leidžiami apie penkis kartus per parą. Dar būtinos lašinės infuzijos, detoksikacija.
Dr. D. Drungilienės nuomone, slaugos namų finansavimą, kaip yra kitose šalyse, galėtų pasidalyti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos; dalį pensijos paskirtų patys pacientai. Slaugos namų kūrimo idėjai pritartų ir Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Genovaitė Privedienė
„Vakarų ekspresas”