Neturintys kūno kultūros išsilavinimo sporto treneriai, prieš ketverius metus gavę licencijas darbui, šiemet suka galvas, kaip apeiti įstatymą, nes pasibaigė jų turimų dokumentų galiojimo laikas.
Pasipiktinę esama tvarka ir licencijavimo kursais, kuriuos rengia Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas (KU TSI), treneriai žada ieškoti būdų, kaip išsaugoti darbą ir be „popieriaus”, kuris anot trenerių, jokios naudos neduoda, tik kainuoja daug brangaus laiko ir pinigų.
Reikalauja įstatymas
Vadovaujantis šiandien galiojančiais įstatymais, visų sporto rūšių organizacijose draudžiama dirbti kūno kultūros specialistams, neturintiems specialiojo išsilavinimo arba specialisto licencijos.
Neturintiems aukštojo kūno kultūros mokslų išsilavinimo treneriams privalu įsigyti licenciją ketveriems metams, o pasibaigus šiam laikotarpiui tenka mokytis iš naujo, nes reikia licenciją pratęsti.
Prieš ketverius metus licencijas gavę treneriai „Vakarų ekspresui” kalbėjo, jog dabar į tokius mokymus jų nieku gyvu niekas nenuvarytų, nes visas reikalingas darbui žinias jie įgijo savarankiškai.
„Mūsų dokumentai apie išklausytus kursus – viso labo tik popieriai. Tam, kad gautume licenciją ir teisę dirbti, privalėjome gaišti savo laiką, mokėti didelius pinigus ir mokytis to, ką jau seniai žinojome. Į tai, kad mokame tūkstančius už įvairius mokymus bei seminarus, Kūno kultūros ir sporto departamentas neatsižvelgia ir jokių lengvatų netaiko”, – piktinosi vieno žinomo uostamiestyje sporto klubo trenerė.
Gavo popierių, bet ne žinių
Už galimybę įgyti naujų žinių bei turėti dokumentą, įrodantį, kad specialistas turi kvalifikaciją ir gali dirbti, treneriai lyg ir turėtų būti dėkingi. Tačiau kvalifikacijos tobulinimo kursus licencijai gauti jie vadina tik laiko švaistymu ir nervų tampymu.
„Kai kurių specializacijų treneriai jautėsi apgauti. Buvo sakoma, kad klausysimės paskaitų, o privalėjome nuo ryto iki vakaro sėdėti bei rašyti rašinėlius. Už kelias savaites mokslų kiekvienas treneris mokėjo apie 1 000 litų. Maža to, privalėjome laikyti egzaminus.
Gautų žinių pritaikyti darbe neįmanoma, nes mus mokė, kaip apskaičiuoti kažkokius greičius, be to, kalbėjo apie biomechaniką, kūno sandarą, pedagogiką ar sporto fiziologiją. Visa tai jau buvo žinoma, nes kai kurie treneriai sportui atidavė daugiau nei pusę savo gyvenimo, o per tą laiką ne tik dirbo, bet dar ir mokėsi savarankiškai”, – prisiminusi KU TSI lankytus mokslus kalbėjo nepanorusi prisistatyti trenerė.
Pasak jos, puikūs darbo rezultatai – paruošti čempionatams sportininkai ir iškovoti medaliai – jau savaime yra įrodymas, kad treneris išmano savo darbą. Jai buvo keista matyti nusipelniusius kolegas kursuose, kurių esmė – dokumentas, be kurio šie treneriai neturi teisės dirbti.
Tvarka turi būti
Kūno kultūros ir sporto departamento Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialisto Mariaus Jukonio teigimu, prieš vėją pūsti neverta, nes dėl nepatenkintųjų, kurių bus visuomet, įstatymų niekas nekeičia.
„Juk ir medikas be licencijos negali dirbti. Kodėl treneriui reikėtų daryti išimtis – jis taip pat dirba su žmonėmis. Kursuose dėstomos bendrosios žinios yra reikalingos, nes būna trenerių, kurie net nežino, kurioje vietoje pulsą skaičiuoti”, – aiškino M. Jukonis.
Anot jo, pagal galiojančią tvarką jauni treneriai, kuriems iki pensijos liko daugiau nei 12 metų ir kurių licencija jau pasibaigė, gali būti ramūs tik dviem atvejais. Pirmuoju – jeigu įstojo į aukštąją kūno kultūros ir sporto mokyklą, antruoju – jeigu gavo nusipelniusio trenerio kategoriją.
Jeigu tokia kategorija nebuvo suteikta, norintis ir toliau dirbti treneris privalės įstoti ir baigti sporto specialybės studijas aukštojoje mokykloje.
Vyresnio amžiaus treneriams taikoma kita tvarka – tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 12 metų arba jau suėjo pensinis amžius, pakaks ir 96 akademinių valandų išklausytų kursų bei seminarų pagal departamento patvirtintas programas.
Spragų yra
Departamento atstovas visgi pripažino, kad esamą tvarką galima kritikuoti.
„Išgirstu replikų ir klausimų, ar per tris savaites galima įgyti sportininkui reikalingų žinių, juk kai kurie treneriai aukštojo mokslo įstaigose jų semiasi ilgiau nei ketverius metus. Štai dėl to ateityje numatoma kai kurių pakeitimų”, – tvirtino M. Jukonis.
Gali būti, kad planuojami pakeitimai dar labiau suerzins sportininkus. Pasibaigus licencijos galiojimo laikui gali reikėti iš naujo perlaikyti egzaminus ir taip įrodyti savo tinkamumą darbui. Tačiau kol kas tokios pertvarkos – tik kalbų lygyje.
Kritika nustebino
KU TSI darbuotoja Liana Žilinskienė sako negirdėjusi, kad jų organizuojamais mokymais licencijai gauti būtų kas nors skundęsis. Esą atvirkščiai – dauguma besimokančiųjų asmenų „puikiai vertina dėstytojų kultūrą, dalyko turinį, dėstymo metodiką ir kt.”
Instituto atsiųstoje informacijoje apie kursus teigiama, kad trenerius moko tik aukšto lygio dėstytojai, docentai, habilituoti daktarai ir profesoriai. Atliekamos ir anoniminės apklausos, į pastabas ir pasiūlymus kursų organizatoriai tikina atsižvelgiantys.
„Mes dirbame savo darbą, programa yra patvirtinta Kūno kultūros ir sporto departamento”, – tvirtino L. Žilinskienė.
Slapstosi nuo tikrintojų
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Visuomenės saugos skyrius sporto klubus ir mokyklas tikrina kartą per metus.
Pernai patikrinus 11 uostamiesčio sporto klubų, be licencijų ir specializaciją patvirtinančių dokumentų darbo vietose buvo rasti 3 treneriai. Šį mėnesį baigiasi terminas, per kurį jie privalo tikrintojams pateikti būtinus dokumentus. Jeigu jų nepristatys laiku, VSC imsis atitinkamų priemonių.
Skyriaus vedėja Asta Šlepetienė sako, kad nustatyti realią situaciją Klaipėdos sporto klubuose yra sudėtinga, nes tik pamatę tikrintojus darbuotojai puola slapstytis.
Sugaudyti visų neįmanoma dar ir dėl to, kad trenerių darbo valandos yra skirtingos, vieni dirba rytais, kiti – vakarais. Be to, nauji sporto klubai dygsta kaip grybai po lietaus, o VSC specialistai lankosi tik tuose, kuriuos patys pastebi.