Paaiškėjus rinkimų rezultatams, Klaipėdoje bandoma burti trijų partijų koaliciją, kurią sudarytų nugalėtojai liberalcentristai ir antroje vietoje likę Lietuvos liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos atstovai.
Teigiama, esą toks politinis vienetas uostamiesčiui būtų geriausias, tačiau koją kiša dabartinio uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus principinis nusistatymas nedirbti kartu su konservatoriumi Nagliu Puteikiu.
Panaši situacija – Neringoje, nes ir ten mero kėdė yra kertinis derybų akmuo: dabartinis kurorto vadovas Vigantas Giedraitis nori likti savo poste, tokių pačių ambicijų turi ir liberalcentristas Arūnas Burkšas.
Meras – užsispyręs
Vakar jau užvirė politinės diskusijos dėl būsimosios valdančiosios daugumos Taryboje – pirmieji savo variantus suskubo viešai pristatyti Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovai. Liberalcentristai pozicijas išdėstyti planuoja šiandien.
Preliminariai aišku, kad ranka rankon dirbs abu liberalūs flangai, tačiau Liberalų sąjūdis turi savo išlygų – reikia atsiriboti nuo nešvarios politinės kampanijos, vykdomos prieš Liberalų sąjūdį. Turima omenyje analogiškai pasivadinusi organizacija, kuri per spaudą klaidino rinkėjus pasisakymais už gėjų ir lesbiečių santuokos įteisinimą, narkotikų legalizavimą.
„Klaipėda gali toliau didžiuotis liberalaus miesto aureole. Centro-dešinės koalicija būtų stabili ir darbinga. Liberalcentristai iš N. Puteikio patys padarė žvaigždę, nereikėjo taip nervingai reaguoti, jie patys tapo neapykantos, pagiežos įkaitais. Dabar gali tekti dirbti su juo. Mes sieksime mero posto, tačiau įmanomi ir kiti variantai. Opozicija – taip pat vienas iš jų”, – teigė liberalų lyderis Klaipėdoje Eugenijus Gentvilas ir pasidžiaugė, kad po šių rinkimų daug mandatų neiškovojo nė viena populistinė partija.
Liberalų sąjūdis taip pat nusprendė, su kuo būtų neįmanoma dirbti – socialdemokratais, jei į Tarybą pateks prieštaringai vertinamas verslininkas Rimantas Cibauskas. Liberalams ne pakeliui ir su Darbo partija bei liberaldemokratais.
Kiek lankstesni buvo konservatoriai, kurie sakė vertinsiantys programas bei išankstinio nusistatymo prieš konkrečias partijas ar asmenybes neturintys. Vienintelė sąlyga – įvesti vieningos atsiskaitymo knygutės už komunalinius patarnavimus sistemą bei sumažinti kainą už suvartotą šilumą.
„Žinoma, geriausias variantas būtų Atsakomybės koalicija su liberalais ir liberalcentristais. Jei ne – burtumėmės į Bendruomenės koaliciją, kurią sudarytų kitos partijos. Apie postus mes kol kas nekalbame, nes pirmiausiai derinsime ir kursime programą. Aš jokio neigiamo nusiteikimo prieš R. Taraškevičių neturiu, man sunkiai suprantamas jo nenoras dirbti kartu su manimi. Politikoje juk įprasta diskutuoti, o mūsų mieste kone dešimtmetį nebuvo jokių diskusijų. Be to, asmenybės programiniams principams juk negali trukdyti”, – sakė N. Puteikis, kuris dalyvavo ir liberalų surengtoje spaudos konferencijoje.
Pats R. Taraškevičius „Vakarų ekspresui” nedviprasmiškai teigė N. Puteikio savo komandoje nenorintis matyti.
„Nei man taikytis, nei pyktis su juo nereikia, bet N. Puteikis turi gerai įvertinti savo veiksmus. Tarsimės dėl koalicijos su visais, išskyrus Rusų sąjungos atstovus. Manęs N. Puteikio darbo metodai netenkina, o komentarai apie mažiausios kainos už šilumą Lietuvoje nustatymą uostamiestyje yra absurdiškos, nes kainos ir taip žemos. Politinės kultūros jis neįgaus, populistas”, – piktų žodžių N. Puteikiui negailėjo meras.
E. Gentvilas asmeninių ambicijų, nesutarimų apakintam R. Taraškevičiui patarė atsikvėpti, nes tokie veiksmai rodo politinį nebrandumą. „Man net keista, kai šitaip elgiasi žmogus, politikoje dalyvaujantis keliolika metų”, – teigė europarlamentaras.
Šventė audringai
Rinkimų naktį pirmąsias keturias pozicijas pagal mandatų skaičių iškovojusių partijų nariai tarsi susitarę rezultatų laukė vienas šalia kito. Liberalcentristai šampano kamščius šaudė „Pramogų banke”, Liberalų sąjūdžio atstovai – savo būstinėje Turgaus aikštėje, konservatoriai – „Taravos Anikės” restorane, o ketvirti likę liberaldemokratai – būstinėje Tiltų gatvėje.
Nuotaikos politikų kompanijose buvo skirtingos – liberalai dūzgė kaip bičių avilys, gardžiavosi molyje keptais paršiuko kepsniais, surengė totalizatorių ir artimiausio savo 4 metų likimo laukė žaismingai. Jiems atiteko 5 vietos Taryboje.
Tokia pati nuotaika buvo ir tarp liberalcentristų, kurie gavo 7 mandatus. Laukdami rezultatų, jie mielai svečiavosi pas konkurentus, buvusius bendražygius liberalus. „O, zuokininkai! Sveiki atvykę!”, – draugiškai šaipėsi liberalai.
„Vakarų ekspreso” žurnalistams apsilankius pas konservatorius, skirtumas buvo tarsi iš Jūros šventės patektum į bažnyčią: ramu, tylu, ganėtinai slogu, šmėkščioja susirūpinusių politikų veidai. Problemų dėl alkoholio turėjęs konservatorių lyderis Klaipėdoje N. Puteikis sėdėjo siurbčiodamas arbatą.
Vėliau konservatoriai teigė apmaudą riję todėl, kad matė vis mažėjančius skaičius, kai pradžioje skelbti 6 mandatai Taryboje ištirpo iki 5.
Liberaldemokratai, kurie gana netikėtai iškovojo 4 vietas Taryboje, taip pat šventė audringai, džiaugsmingas akimirkas laistydami brendžiu bei konjaku.
Socialdemokratai laimėjo 3, tiek pat – Rusų aljanso atstovai. Darbo partija ir Lietuvos rusų sąjunga Klaipėdos taryboje gavo po 2 vietas.
Nepatvirtintais duomenimis, suskaičiavus kandidatų reitingus, daugiausiai balsų tarp liberalcentristų surinko R. Taraškevičius, Vidmantas Plečkaitis, Audra Daujotienė ir Edmundas Kučinskas. Konservatorių gretose, remiantis ne visų apylinkių rezultatais, – N. Puteikis, Marius Usonis bei Kęstutis Gabšys. Galutiniai reitingavimo rezultatai paaiškės vėliau.
Lietuvos mastu daugiausiai mandatų iškovojo socialdemokratai, tačiau gautų rinkėjų balsų skaičiumi juos lenkia konservatoriai.
Senbuviai liko už borto
Visišką krachą rinkimuose patyrė nuolatinį elektoratą turinti dabartinė Tarybos narė, UAB „Klaipėdos autobusų parkas” vadovė Jelizaveta Daugininkienė, kuri rinkimuose nusprendė dalyvauti Valstiečių liaudininkų sąjungos sąraše. Net ir investavusi į agitaciją Klaipėdoje apie 200 tūkst. litų, minėta partija uostamiestyje nesurinko pakankamai balsų ir neperžengė būtino 4 proc. barjero.
„Žinoma, tikėjausi geresnio rezultato. Gal žmonės manęs nerado sąraše, per mažai reklamos buvo, informacijos?” – apmaudo neslėpė J. Daugininkienė.
Šiuose rinkimuose „praskrido” ir nuolatiniai politiniai perbėgėliai, Tarybos nariai Vilius Vizbaras bei Vytautas Valevičius. Šie politikai išstojo iš gerai pasirodžiusių liberaldemokratų, įsiliejo į Pilietinės demokratijos gretas, o ši uostamiestyje taip pat liko už borto.
Miesto „nupilietinimas”
Visos šalies rinkėjai balsavo taip, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėjo paskelbti vos 36,5 procento aktyvumo duomenis. Klaipėda liko paskutinė – mieste rinkimų dieną balsavo vos 28,32 procento rinkėjų.
Rezultatų laukdamas liberalų sąrašo lyderis uostamiestyje europarlamentaras Eugenijus Gentvilas „Vakarų ekspresui” teigė, kad dėl tokio mažo aktyvumo pirmiausiai esanti kalta dabartinė valdžia.
„Valdžia nedirbo su bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis. Mes pasiūlėme surengti masinę miestelėnų apklausą dėl giliavandenio uosto statybų Melnragėje, o valdžia apsiribojo kelių šimtų nuomone. Miestas buvo „nupilietintas”, – sakė E. Gentvilas ir pridūrė, kad iliuzijų laimėti daugiau nei 5 vietas Taryboje jis nepuoselėjęs.
E. Gentvilas yra teigęs, kad galėtų tapti Klaipėdos meru, tačiau esant dabartinei rinkimų situacijai, tokios užmačios atsisakyta.
„Aš buvau iškėlęs tris sąlygas: stabili valdžios dauguma, man gauti mažiausiai 20 tūkst. balsų ir laimėti rinkimai Klaipėdoje. Nė vienu atveju sąlygos neįvykdytos”, – teigė jis.
Pasak konservatorių rinkiminio štabo uostamiestyje vadovo Kęstučio Gabšio, rinkti naujos valdžios esą neatėjo tie žmonės, kurie patenkinti viskuo, kas vyksta mieste.
„Partijoms nepavyko įtikinti, kad reikia balsuoti. Kitas dalykas – mažiausiai dveji metai tarp partijų uostamiestyje nevyksta jokie debatai, ginčai, tad žmonės atprato nuo viešojo gyvenimo. Dauguma vasario 25-ąją pasirinko būti namie”, – teigė politikas.
Rinkėjų nusiteikimą, beje, puikiai iliustruoja į balsavimo urną įmestas biuletenis su tokiu tekstu: „Kiek daug ponų! Kokie jie visi „gražūs”! – savo melu, pažadais, eilinio žmogaus mulkinimu, valstybės turto grobstymu! Savo pilių statyba, tvorų statymu, kelių prie jūros užtvėrimu, vienas kito šmeižimu!
Būkit prakeikti Jūs, Jūsų vaikai ir anūkai toje galingoje mėšlo krūvoje, kurią sukaupėt per 17 laisvos Lietuvos metų! Ačiū už galutinai prarastą pasitikėjimą ir viltį visais!
Jūsų labai kviestas – rinkėjas”.
Vanojo organizatorius
Pirmąsias tris vietas Taryboje laimėjusios partijos vakar prabilo ir apie preliminarias sumas, išleistas rinkiminei kampanijai. Kukliausiai atrodo liberalai, išleidę apie 85 tūkst. litų. Liberalcentristai minėjo per 200 tūkst. litų sumą, o konservatoriai – per 100 tūkst. litų.
Tačiau pinigai nepadėjo pasiekti to, kad rinkimų organizavimas vyktų sklandžiai – Klaipėdos rinkiminės apygardos komisijos vadovybė buvo maišoma su žemėmis.
„Dar nė vieno karto demokratinės Lietuvos istorijoje rinkimai Klaipėdoje nebuvo organizuoti šitaip prastai, nekompetentingai ir atmestinai. Didžiausios pretenzijos – ne politiniams konkurentams, o rinkimų organizatoriams. Tiesą pasakius, jie „grybavo juodai”, – pasipiktinimo neslėpė konservatorių štabo vadovas K. Gabšys.
Daugiausiai piktais žodžiais vanojamas buvo pagrindinis rinkimų organizatorius Klaipėdoje – Šarūnas Jonas Tamulis, kurį peikė net ir kolegos iš liberalcentristų partijos.
„Vakarų ekspresui” politikai atskleidė kortas, kodėl Klaipėdoje rinkimams vadovavo liberalcentristas: neva viską lėmė pozicija Vilniuje, kur norėta eliminuoti Artūro Zuoko šalininkus. Rinkimų organizavimas sostinėje patikėtas socialdemokratams, konservatoriams atiteko Kaunas, o „palikimas” Klaipėdoje – liberalcentristas.
Be kita ko, vakar minėtos partijos atstovai nustatė, kad jiems iki dar vieno mandato neva trūksta apie 170 balsų, todėl prašė kitas partijas apskųsti rinkimus ir priversti perskaičiuoti balsavimo biuletenius.
Skandalas bręsta dėl balsavimo Pagėgių ir Šalčininkų savivaldybėse, mat VRK vadovas Zenonas Vaigauskas vakar teigė neatmetantis galimybės, kad dėl šiurkščių pažeidimų rezultatai gali būti anuliuoti.
Kurortuose – dilemos
Įdomi situacija Neringos savivaldybėje, kuri pagal rinkėjų aktyvumą buvo antra Lietuvoje – balsavo 52,53 proc. neringiškių. Pirmoje vietoje – Birštonas: 58,21 proc.
Politinis išsidėstymas Neringos taryboje toks: dabartinio mero V. Giedraičio vadovaujama koalicija „Už Neringos ateitį” gavo 7 mandatus, socialliberalai – 5, liberalcentristai – 4, socialdemokratai – 2, po vieną mandatą – konservatoriai, Pilietinės demokratijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai.
Pagal susiklosčiusias aplinkybes, auksinį balsą turi socialliberalai, nes ir liberalcentristas A. Burkšas, ir V. Giedraitis nori būti merais.
„Žmonės išreiškė savo valią, parodė, kas yra lyderiai, todėl neturiu moralinės teisės atsisakyti mero posto. Kalbamės su visais, visi priimtini”, – mūsų dienraščiui sakė V. Giedraitis.
A. Burkšas išdėstė dvi sąlygas: arba jis buriasi į koaliciją su V. Giedraičiu, tačiau šiam atitenka vicemero postas, arba su visai kitais. Pagrindinis tikslas – A. Burkšas turi būti meru.
„Visos partijos remia mano pasiūlymą. Mes ambicingi darbams”, – sakė jis.
Kitame kurorte – Palangoje – vyksta procesai, kurie labiau primena fantastinį filmą nei realybę. Dabartinis Palangos vadovas Remigijus Alvydas Kirstukas „Vakarų ekspresui” sakė, kad bandoma pasiekti to, ko niekada Palangoje nėra buvę.
„Kalbame absoliučiai su visais. Palangoje turi būti tokia Taryba, kurioje nebūtų nei opozicijos, nei pozicijos. Mero posto aš neatsisakau. Nedirbsime su tais, kurie puoselės nepamatuotas ambicijas”, – teigė A. Kirstukas, vakar šventęs pergalę – Taryboje liberalcentristai gavo 8 mandatus.
Konservatoriai laimėjo 4, Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai, liberaldemokratai – po 2, o valstiečiai liaudininkai, socialliberalai bei liberalai – po 1 mandatą.