Kovas – permainingas mėnuo

Kovas – pirmas pavasario mėnuo, tačiau jau proseneliai sakydavo, kad juo, kaip ir vasariu, negalima pasitikėti. Tai toks mėnuo, kai negali važiuoti nei rogėmis, nei vežimu. Mat dieną saulutė nutirpdo sniegą, o iš po nakties – vėl balta.

Aišku, būna, kad kovą po šiltos žiemos augmenija skuba pralenkti laiką ir, žiūrėk, pražįsta lazdynai, baltalksniai ar net šalpusniai su žibutėmis.

Sodininkui

Pavasarėjant dažniau reikėtų užsukti į sodą ir apžiūrėti, ar kiškiai neapgraužė medelių.

Nuriškite ir nubaltinkite vaismedžius

Laikas nuvynioti ir sudeginti medelių aprišalus, o kamienus bei storesnes šakas nubaltinti (jei tai nebuvo padaryta). Kalkių „marškinėliai” apsaugos juos nuo staigių temperatūros pokyčių, neleis sutrūkti žievei.

Naikinkite kenkėjus

Prieš baltinant kamienus reikia juos apskusti, ypač senesnių medžių, ir sudeginti žievę, nes po jos atplaišomis žiemoja kenkėjai. Kovo pabaigoje uogakrūmius ir vaismedžius vertėtų apibarstyti pelenais, o kad būtų sunaikinti kenkėjai ir ligų sukėlėjai, aplieti verdančiu vandeniu, kol dar nepradėjo brinkti pumpurai.

Genėkite vaismedžius

Jau laikas pradėti genėti vaismedžius. Daugiausia darbo turi tie sodininkai, kurių vaismedžiai yra sutankėję. Tokiuose soduose be gailesčio reikia išpjaustyti didelę dalį šakų. Pirmiausia šalinamos sausos, vėjo ar skinant vaisius išlaužytos šakos, paskui – susipynusios, augančios lygiagrečiai. Pjaustoma taip, kad susidarytų retesnis, kompaktiškesnis vaismedžio vainikas ir medis gautų daugiau saulės spindulių. Gerai išretintas vaismedis užaugins gražesnius, didesnius ir sveikesnius vaisius.

Iš sodo reikėtų pašalinti ir pernelyg tankiai suaugusius vaismedžius, išretinti serbentų, agrastų krūmus, išrauti nederančias avietes.

Genėjant padarytos didesnės žaizdos užtepamos sodo tepalu arba aliejiniais dažais.

Kelkite inkilus

Kovo pabaigoje reikia iškelti naujus inkilus, išvalyti senus. Kad paukščių jauniklių nepasiektų katės, medžių kamienus keliose vietose (atsargiai, nepažeisdami žievės) apvyniokite spygliuota viela.

Daržininkui

Sėkite ankstyvąsias daržoves

Kovo pirmąjį dešimtadienį laikas žieminiuose šiltnamiuose ar kambaryje į dėžutes sėti žalumynus ir ankstyvąsias daržoves. Antrąjį – paprikas, baklažanus, porus, salierus, vėlyvuosius žiedinius kopūstus. Geriausia sėti tomis dienomis, kurios palankios tam tikroms daržovėms (šaknų dienomis – ridikėlius, morkas, salierus; lapų – kopūstus, salotas, krapus; vaisių – pomidorus, agurkus ir t. t.).

Ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai sėjami kovo pradžioje į standartines (30 x 50) dėžutes pakrikai. Pasėtos sėklos (2-3 g) įspaudžiamos į žemę lentele arba storesniu kartono gabalu ir užsijojamos smėlio ar lengvesnės žemės sluoksniu. Tada dėžutės uždengiamos polietileno plėvele ir laikomos 18-20 laipsnių temperatūroje. Kopūstams sudygus, kad neištįstų, daigyklos pastatomos vėsesnėje ir šviesesnėje vietoje (ant palangės), o susiformavus skilčialapiams daigai pikiuojami į durpių puodelius ar kraikinių durpių dėžutes. Laistomi gausiai, bet retai. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-60 dienų.

Kovo pradžioje sėjami ir pomidorai, kurie bus auginami pavasariniuose šiltnamiuose, o tie, kuriuos žadate auginti nuo šaltų vėjų apsaugotame darže, sėjami antrąją mėnesio pusę. Kad pomidorai nesirgtų virusinėmis ir kitomis ligomis, jų sėklas reikia beicuoti 1 proc. kalio permanganato tirpalu – palaikyti jame 30 min., o paskui kelis kartus perplauti švariu vandeniu. Pomidorai sėjami į dėžutes po 1,5-2 gramus. Po 10-15 dienų, kai daigeliai ima leisti tikruosius lapelius, reikia juos pikiuoti (10 cm atstumu) arba persodinti į atskiras dėžutes, ir giliau, negu augo.

Kovo pabaigoje šviesioje 12-15 laipsnių šilumos patalpoje pradedamos daiginti ankstyvosios bulvės. Jos sudedamos į dėžes dviem sluoksniais. Gumbai apipurškiami vandeniu 2-3 kartus per savaitę.

Bulvės sudygsta per 35-40 dienų.

Sėkite šalnoms atsparias daržoves

Jei sniegas kovo pabaigoje jau nutirpęs (pražydę šalpusniai), lauke į dirvą galima sėti morkas, pastarnokus, petražoles, ridikėlius, salotas, špinatus, daržo žirnius, žieminius svogūnus, sodinti krienus, šparagus, peletrūnus (dalijant kerus). Šiuo laikotarpiu galima sėti ir prieskoninius augalus: agurkles, gelsves, krapus.

Prieš sėjant morkų ir petražolių sėklas patartina beicuoti 0,1 proc. kalio permanganato tirpalu. Jos greičiau sudygsta, kai 1-3 paras yra brinkinamos vandenyje.

Morkas reikia sėti į lysves eilute nuo eilutės per 20 cm arba lygiame lauke 30-35 cm tarpueiliais. Sėklos beriamos į dirvą 0,5-1,5 cm gyliu. 10 kv. m apsėti reikia 5 g sėklų. Morkos dygsta ilgai. Norint anksti išravėti pasėlį jų sėklas galima sėti sumaišius su salotų ar ridikėlių sėklomis. Pastarieji išdygsta anksčiau, tad morkas būna lengviau ravėti ir retinti. Jos retinamos pasirodžius tikriesiems lapeliams kas 1,5-2 centimetrus.

Pastarnokai sėjami lygioje dirvoje 40-50 cm tarpueiliais ir 1,5-2 cm gyliu. 10 kv. m apsėti reikia 6-8 g sėklų. Daigai retinami kas 5-6 centimetrus.

Petražolės sėjamos lygioje dirvoje 30-40 cm tarpueiliais, o lysvėse – išilgai po tris eilutes. Sėklos beriamos 1-1,5 cm gyliu. 10 kv. m apsėti reikia 6-8 g sėklų. Dygsta 18-20 dienų. Susiformavus 2-3 lapeliams retinamos kas 3-5 centimetrus.

Ridikėliai sėjami į lysves 10 cm tarpueiliais. 10 kv. m reikia 20-30 g sėklų. Sudygę retinami kas 3-4 centimetrus.

Salotos sėjamos eilutėmis kas 10 centimetrų. 10 kv. m apsėti reikia 1,5-2 g sėklų. Jos užberiamos žemėmis tiek, kad po lietaus nebūtų matyti dirvos paviršiuje. Retinamos paliekant 4-5 cm tarpus.

Žirniai sėjami 20 cm tarpueiliais ir kas 4-5 cm vienas nuo

kito. Sėklos įspaudžiamos į dirvą 4-6 cm gyliu. 200-250 g sėklų galima apsėti 10 kv. m plotą. Aukštaūgiams žirniams reikia ramsčių. Jie susmaigstomi, kol augalai dar būna ne aukštesni kaip 10 centimetrų.

Žieminiai svogūnai sėjami lygioje vietoje 2 eilių juostomis, tarp jų paliekant 20 cm, o tarp juostų – 50-60 cm, arba lysvėse (drėgnoje dirvoje) – po 5 eiles išilgai. Sėklos beriamos 1-2 cm gyliu. 10 kv. m reikia 10-15 g sėklų. Susiformavus 2-3 laiškams svogūnai retinami kas 5-6 centimetrai.

Gėlininkui

Kovo mėnesį gėlininkui irgi jau atsiranda darbo lauke. Iš pašalo pakyla snieguolių, kalnų ciklamenų, krokų žiedai. Aplink juos reikia nurinkti sudžiūvusias augalų liekanas ir išpurenti žemę.

Apžiūrėkite darželį

Pradėjus tirpti sniegui laikas patikrinti, kaip peržiemojo rožės, raganės, ar ant dvimečių ir svogūninių daugiamečių gėlių nesusitelkė vandens. Jeigu jo per daug, reikia iškasti griovelį ir nuleisti.

Net atšilus apdangalo nuo gėlių nuimti dar nepatartina, nes jis palaiko dirvos temperatūrą, tačiau pajudinti būtina, kad geriau praleistų orą. Jai augalus iškilnojo šalčiai, žemę aplink juos apspauskite ir apdėkite akmenimis.

Sniegui nutirpus ir dirvai pradžiūvus lengvu voleliu sulyginkite vejas. Išplikusias, vandens išgraužas vietas, įvairias įdubas užpilkite geru kompostu ir užsėkite iš naujo.

Veja samanoja ne tik dėl to, kad dirva rūgšti, bet ir nualinta. Todėl ant jos lygiu sluoksniu paskleiskite komposto, į kurį pridėta kaulamilčių, pelenų ir mineralinių trąšų.

Ruoškite inspektus daigams

Kovą laikas ruošti inspektus ar nešildomus šiltnamius gėlių daigams auginti. Mėnesio pabaigoje į juos jau galima sėti ratilius, petunijas, lobelijas, tragetes ir kitas vienmetes gėles.

Kambarinės gėlės

Pirmą pavasario mėnesį pradeda sparčiai augti kambarinės gėlės, todėl jas reikia persodinti. Taip pat nugenėti figmedžius ir oleandrus. Genėti būtina ir pernelyg vešlius ar apdžiūvusiais lapais augalus.

„Užmigdykite” nužydėjusias gėles

Nuskynus kambaryje pražydintas svogūnines gėles jų vazonėlius ar dėžes reikia pastatyti vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje. Mažiau liekite. Lapams nudžiūvus svogūnus iškaskite ir nuneškite į sandėlį.

Persodinkite

Rinkdamiesi naujus vazonus prisiminkite, kad augalai minkštais plonais lapais mėgsta nedidelio tūrio indus, o stambiais -priešingai. Vazonėliai, į kuriuos persodinsite gėles, turi būti 3-5 cm didesni už tuos, kuriuose jos augo iki tol.

Jei sodinate į seną vazoną, gerai jį išplaukite, o kalkes nušveiskite skudurėliu, suvilgytu acto ar citrinos rūgšties tirpalu. Naują molinį indą reikėtų (prieš sodinant) pamerkti nakčiai į vandenį.

Vazono dugne esančias skylutes geriausia uždengti sudužusio indo šuke, akmenėliais arba užberti stambiu žvyru. Jis neišbyrės, jei dugną užklosite nailono ar kitos retos sintetinės medžiagos skiaute.

Jei vazonas neturi skylučių, prieš pilant į jį žemę reikia ant dugno užberti smėlio.

Persodinti paruošta žemė privalo būti nei per šlapia, nei per sausa.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kovas – permainingas mėnuo"

  1. jovita

    neblogai,aciu,gavau informacijos kurios ieskojau,esu pradedanti sodininke tai nelabai zinau nuo ko pradeti,bet cia paskaicius pasidare kaskiek aiskiau-sviesiau,didelis ACIU

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.