Australijoje švenčiama ilgiausios pasaulyje tvoros šimto metų sukaktis.
Tvora nutiesta Žaliajame žemyne iš pietų į šiaurę. 1,8 metro aukščio sienos ilgis 5531 kilometras, ji maždaug 600 kilometrų ilgesnė už Didžiąją Kinų Sieną.
Idėja pastatyti neįprastą statinį gimė 1901 metais. Mat ūkininkų laukus nusiaubdavo katastrofišku greičiu besiveisiantys į žemyną atvežti triušiai.
1859 metais į Australiją atplaukusiame laive tebuvo pora dešimčių ilgaausių.
Po 30 metų triušių giminė, niokojanti pasėlius, pasiekė šimtus tūkstančių.
Tam, kad gyvūnai mažiau veistųsi, vietos gyventojams kilo mintis pastatyti tokią įspūdingą konstrukciją.
Ji buvo kuriama iš įvairių statybinių medžiagų.
Vienur daugiausia iš pušų, kitur – iš eukaliptų ar arbatmedžių, daugelis jų buvo šiam tikslui atgabenti.
Tačiau termitai greitai priprato prie žaliųjų tvorų ir kramsnojo iš užjūrio atvežtą medieną. Todėl tvora pradėjo sparčiais tempais susidėvėti.
Tvoros būklė praėjusio šimtmečio pradžioje buvo tikrinama, o vyriausiojo tikrintojo pareigos vadinosi „triušių inspektorius”.
Tuo tarpu daugelis kilometrų tinklo, spygliuotos vielos ir plieninių strypų ištikimai tarnauja ūkininkams ne tik nuo graužikų antplūdžio, bet ir nuo laukinių šunų dingo, puolančių avių bandas, taip pat kengūrų, besikėsinančių į žemės ūkio naudmenas.
Pagal tam tikrų Australijos faunos atstovų paplitimą keičiasi ir tvoros struktūra.
Pavyzdžiui, rajonuose, kuriuose apstu lapių, tvora betonuojama, kad žvėreliai jos neišraustų.
Ten, kur masiškai apsigyvenusios kengūros, įkalami aukštesni kuolai.