Lietuvoje likusių ir dar į Grūto parką neišvežtų sovietinių paminklų likimą lietuviai rengiasi spręsti kiek kitaip nei estai. Užuot juos nugriovus siūloma prie kiekvieno prikabinti lentelę su išsamiais komentarais ir objektyviu vertinimu.
Tiesa, Klaipėdos valdininkams toks siūlymas atrodo abejotinas. Kita vertus, uostamiestyje lyg ir nebėra sovietinių paminklų, dėl kurių demontavimo kiltų diskusijos.
Paminklas „svoločiui”
Žinia, pastarosiomis savaitėmis netyla tarp rusų ir estų kilęs skandalas, kai pastarieji nusprendė demontuoti Talino centre stovintį paminklą sovietų kariams.
Kai kuriuose Lietuvos miestuose taip pat yra likę sovietinių reliktų, kurie bado akis aktyviems visuomenės veikėjams.
Pernai rugpjūtį Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba priėmė nutarimą „Dėl komunizmo reliktų likvidavimo”, kuriame reikalaujama, jog sostinėje esančios skulptūros ant Žaliojo tilto bei paminklas Petrui Cvirkai būtų nugriauti.
Tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija įsitikinusi, kad sovietmečio objektai, kurie yra reikšmingi Lietuvos istorijai, kaip buvusios okupacijos santykio su istorija pavyzdžiai, bei kaip to meto Lietuvos dailininkų palikimas, yra saugotini.
Todėl komisija rekomenduoja šiuos sovietinio laikotarpio objektus miestuose žymėti informacinėmis lentelėmis su komentarais bei objektyviu jų vertinimu.
„Nemanau, kad būtų tikslinga ką nors komentuoti. Negi rašysi, kad šis paminklas yra pastatytas „svoločiui”, bet yra meninė vertybė. Pakanka informacinėje lentelėje parašyti autorių bei paminklo pavadinimą ir visiems viskas bus aišku”, – svarstė Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis.
Diskusijų nebekyla
Valstybinė kultūros paveldo komisija, be kita ko, pabrėžė, kad į kultūros vertybių registrą iš ankstesnių sąrašų yra patekusių objektų, nevertingų paveldosauginiu, istoriniu ir meniniu požiūriais, tad jų nereikėtų skelbti saugomais.
Todėl prašoma Kultūros paveldo departamento nedelsiant peržiūrėti minėtą registrą ir iš jo išbraukti nereikšmingus ir nesaugotinus objektus.
Iš Klaipėdoje išlikusių sovietinio laikotarpio paminklų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, vienintelis paminklas tarybiniams kariams S. Daukanto gatvėje traktuojamas, kaip sovietinis palikimas.
Pasak V. Pakalniškio, apie šio memorialinio komplekso išlikimo būtinybę visuomenė diskutavo 1990-aisiais, tačiau jau daugiau kaip dešimtmetį miesto visuomenėje jokių diskusijų nebekyla.
„Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius pripažįsta šio paminklo memorialinę reikšmę bei meninę vertę, todėl nebus siūloma šį paminklą išbraukti iš Kultūros paveldo objektų sąrašo”, – sakė V. Pakalniškis.
Pagarba mirusiems
Valdininkas komentavo, kad diskutuoti apie tai, ar nereikėtų iš Klaipėdos centro iškelti šio memorialinio komplekso, yra mažų mažiausia neetiška, nes jis stovi kapinėse, kur iš tikrųjų yra perlaidoti sovietiniai kariai.
„Juk Klaipėdoje turime ir daugiau panašių kapinių – vokiečių karių, britų karių, 1923-iųjų sukilėlių. Nors anksčiau jie ir buvo vieni kitų priešai, bet dabar jie yra mirę ir jiems rodoma pagarba. Žinoma, visai kitaip kalbėtume, jei miesto centre, kaip Taline, stovėtų panašus simbolinis paminklas, skirtas kariui išvaduotojui. Galbūt toks paminklas estams išties primena apie penkis dešimtmečius trukusią jų šalies okupaciją. Bet Klaipėdoje tokių simbolinių paminklų nebėra”, – kalbėjo V. Pakalniškis.
Jo skaičiavimais, Klaipėdos mieste iš viso yra per 100 įvairių meninių ir memorialinių paminklų.
Išliko tik karių kapinės
Klaipėdos rajono savivaldybės specialistai irgi sakė nežinantys, kad kuriame nors rajono miestelyje ar kaimelyje stovėtų paminklas, garbinantis sovietinius idealus.
„Jei miestų ar miestelių centruose būtų išlikę Lenino ar kitų sovietinių veikėjų paminklai, žinoma, žmonės prieštarautų. Jiems vieta Grūto parke – nes tai yra istorija, pamoka jaunimui. Klaipėdos rajone galima kalbėti tik apie trejas tarybinių karių kapinaites, kurios yra išlikusios Gargžduose, Kretingalėje ir Doviluose. Tačiau niekuomet nesu girdėjęs, kad būtų kilusios diskusijos ar prieštaravimai dėl jų išlikimo”, – pasakojo rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.
Tiesa, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, karių kapinės buvo nuniokotos. Tačiau G. Bareikis svarstė, kad tai greičiau buvo norinčiųjų pasipelnyti iš vertingųjų metalų asmenų darbas nei vandalizmo aktai, siekiant išsityčioti iš ten gulinčių palaikų.
Prieš keletą metų Rusijos ambasada inicijavo ir skyrė lėšų visų trijų tarybinių karių kapinaičių restauracijai.
Tarybinių karių kapinės, kaip ir kitos Klaipėdos rajone esančios nebeveikiančios senos kapinaitės, kurių skaičiuojama 243, yra valstybės saugomi objektai.
Beje, G. Bareikis pripažino, kad tarybinių karių kapinės prižiūrėtos kur kas geriau nei daugelis rajone esančių nebeveikiančių kapinių.
„Vandalai nebeveikiančias senąsias kapines nuniokojo ne ką mažiau nei tarybinių karių kapines – vagia metalinius kryžius, tvoreles. Todėl net svarstoma, ar iš senųjų kapinių nevertėtų šalinti apaugusių krūmų, kad jos būtų mažiau pastebimos”, – sakė valdininkas.
kur rasti apie manikla mirusiesms?