Nors kuriamų dainų skaičius Lietuvoje kasmet auga, žinovų, o ir paprastų klausytojų nuomone, popmuzika galutinai „nusivažiavo” ir geri kūriniai, nuo kurių grožio nugara nubėgtų šiurpuliukai ar suspaustų širdį, – tikras deficitas.
Naujų pajėgų, galinčių nustebinti originalia kūryba, stygius ypač jaučiamas įvairiausių muzikos apdovanojimų dalijimo laikotarpiu bei nacionalinės atrankos į „Euroviziją” metu.
„Lietuvoje yra daug gražių balsų ir labai mažai gerų kompozitorių”, – kadaise Latvijos dainų kūrėjo Raimundo Paulo išsakytą mintį vienoje nacionalinės atrankos į „Eurovizijos” dainų konkursą laidų citavo komisijos narys, režisierius Vytenis Pauliukaitis.
2003-aisiais marškinėliais su vėliau sakraliniu tapusiu užrašu „Popsas užkniso juodai” per koncertus puošęsis Andrius Mamontovas jau padarė viską, ką galėjo. Netgi į „Euroviziją” pats nuvažiavo. Iš ko dar tikėtis pagalbos?..
Tūkstančiai blogų dainų
Kiekybės požiūriu situaciją vertintina labai teigiamai. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Muzikos kūrinių skyriaus vedėjos Veronikos Perminienės duomenimis, per praėjusius metus kompozitorių bei tekstų kūrėjų gretos pagausėjo net šimtu naujų vardų.
O per metus sukurtų muzikos kompozicijų, kurių didžiąją dalį sudaro būtent popscenos produkcija, skaičius iš pirmo žvilsnio atrodo pribloškiantis – 2006-aisiais Lietuvos klausytojų ausis pasiekė per 3500 naujų muzikos kūrinių.
Kasmet agentūra apdovanoja populiariausius autorius – tuos, kurių darbo vaisiai televizijos bei radijo eteryje per metus skambėjo daugiausia kartų.
Remiantis praėjusiųjų metų rezultatas, lyderių gretose atsidūrė pramogų verslo senbuviai: Mantas Jankavičius, Andrius Mamontovas, Edmundas Kučinskas, Stanislavas Stavickis-Stano, Raigardas Tautkus, žinomas kaip grupės NEO narys, Gintaras Reklaitis, rašantis dainas „Naujiesiems lietuviams” ir „69 danguje”, bei Žilvinas Žusinas, kuriantis grupei SEL.
Kokybei nėra terpės
Kad ir ką rodytų skaičiai, su naujomis, tiksliau, naujai skambančiomis, dainomis dabar turime problemų, – pastebi Lietuvos televizijos muzikos laidų prodiuseris Jonas Vilimas, koordinuojantis nacionalinę atranką į „Euroviziją”. Jo manymu, nedaug yra žmonių, sugebančių atsispirti rutinai ir atrasti savyje įkvėpimo kurti, o ne štampuoti.
Tačiau patys Lietuvos muzikos kūrėjai pastebi, kad tam, jog šalies popmuzika taptų originalesnė, trūksta pačių atlikėjų ryžto. Pašnekovai prisipažįsta, kad atliekant dalį užsakymų, tenka užsimerkti į jų idėjas ir žvelgti į tai kaip į rutinišką pragyvenimo šaltinį. Kalbinti specialistai sakė, kad per mėnesį realu sukurti nuo 2 iki 8 popdainų, profesionalesniems darbams skiriama po visą mėnesį ir daugiau.
„Beje, vis dažniau popmuzikos atlikėjai, užsisakantys pas mane dainas, prisipažįsta norintys keistis, – sakė prodiuseris, muzikos ir tekstų kūrėjas Dalius Pletniovas-Dalux, lietuviškos popmuzikos industrijoje dirbantis jau 13 metų. – Tačiau pokyčiai baugina – labiausiai todėl, kad neaišku, ar jie patiks klausytojams… Nedidukėje mūsų rinkoje vardų nedaug, tad svarbus tampa kiekvienas. O vieną kartą pasiklydus ar patyrus fiasko, gali tekti ilgai kopti į tą poziciją, kurią buvai pasiekęs.”
Kompozitorius ir prodiuseris Žeraldas Povilaitis, klasikinės bei popmuzikos autorius, muzikos spektakliams, serialams, reklamai ir t.t. kūrėjas, sakė, kad lietuviškos popscenos atstovams įprasta orientuotis dviem kryptimis: arba taikytis prie provincialaus skonio, kuris mūsų rinkoje užtikrina pelną, arba nesitaikyti prie jo ir atsisakyti pardavimų bei pragyvenimo šaltinio.
„Kokybės kilimui mūsų terpė nepalanki, – mano pokalbininkas. – Didžiųjų pasaulio muzikos leidybos kompanijų žvilgsniu žiūrint, esame nepastebimi. Galime vogti dainas, perdaryti ir jomis prekiauti – kad ir ką darytume, vis tiek joms neapsimoka steigti čia savo padalinių ir šitaip provokuoti mūsų muzikos tobulėjimą.”
Persirgsime ir pasveiksime
Radijo stoties „Radiocentras” programų direktorius Donatas Bučelis nelinkęs pritarti nuomonei, kad mūsų popmuzika – kritinėje situacijoje.
„Manyčiau, atvirkščiai – pastaraisiais metais naujos muzikos atsirado ypač daug, turint omeny jau vien muzikinius televizijos realybės šou”, – sakė jis. Bendras srautas, pokalbininko teigimu, pasirodė labai didelis, ir žmonės galbūt juo persisotino, nes iš didelės pasiūlos rinktis sudėtinga.
Beje, jis pastebi, kad pradedančiosios grupės ir atlikėjai užmiršo tokią sąvoką kaip koncertas ir siekia išgarsėti per naktį, kaip tai vyksta minėtuose realybės šou. „Dabar užsimojama plačiai – norima susirinkti, įrašyti dainą, patekti į eterį ir kitą dieną atsibusti garsiam visoje šalyje. Gal per greitai?” – retoriškai klausė D. Bučelis.
Pokalbininko įsitikinimu, popmuzika, kaip masiškai mėgstamas reiškinys, nepretenduoja į menines ar intelektualines aukštumas. Tačiau ji bet kuriuo atveju vystosi. „Popmuzika persirgs ir realybės šou liga, kuri daro vienadienių žvaigždžių pagausėjimo efektą”, – mano programų direktorius.
Buria savo projektus
Tuo metu muzikos gamybos cecho darbininkams bene vienintelė išties verta dėmesio galimybė priešintis „popso” gausybei – burti savo projektus ir kurti jiems tokią muziką, kokią mėgsta.
Pavyzdžiui, D. Pletniovas dalyvauja nacionalinėje atrankoje į „Eurovizijos” dainų konkursą kaip žiūrovų bei ekspertų gerai vertinamo trio „Slapjack” lyderis.
„Gal kuriamo „popso” apimtis greit pasieks kritinę masę ir susinaikins? – svarsto Ž. Povilaitis. – O jei rimčiau, manau, kiekvienas muzikos veikėjas turėtų investuoti į darbą daugiau dvasios jėgų, kartais paaukoti laiką, negalvodamas apie pasipelnymą. Be to, esu tikras, kad tie, kurie popmuzika užsiima profesionaliai, verti pagarbos – vieno ar kito iš jų gali pasimokyti.
Kuo pats prisidedu prie apgailėtinos mūsų popmuzikos situacijos keitimo? Kiekvieną man patikėtą darbą, kad ir primityvią „dainušką”, stengiuosi atlikti kuo geriau, siekiu aukštos jo muzikinės, techninės kokybės.”