Persiritus per pusiaužiemį, šią nenormalią žiemą ilgai teliūskavę tvenkiniai, upės, pelkės, marios apsitraukė ledo šarvu. Jis ne toks tvirtas kaip pernai ir neapdairesniems poledinės žūklės mėgėjams jau teko murkdytis nei iš šio, nei iš to atsirandančiose properšose.
Be žiemos maudynių ar išgąsčio atskilus ledui tradiciškai neapsieinama Malkų įlankoje prie Vakarų laivų gamyklos. Čia ant kranto yra meškeriotojus įspėjantis ženklas, kad uosto akvatorijoje negalima plaukioti valtelėmis, trukdyti laivų eismui, meškerioti, statyti tinklus. Deja, poledinės žūklės mėgėjai, vos įlanką padengia ledas, čia traukia pulkais.
Netrūko stintininkų ir praėjusį savaitgalį. Kaip teigia ne tik įvykį matęs, bet ir tapęs gelbėtoju klaipėdietis Levas Juchmankovas, sekmadienį apie 14 valandą, pasikeitus vėjo krypčiai iš pietų į vakarinį, įlankoje nuo perkėlos pusės atskilo nuo kranto kokių 200 metrų ilgio ir 50 metrų pločio ledo lytis. Ant jos prie išgręžiotų ekečių tupėję meškeriotojai nė nepastebėjo, kad dreifuoja. Laimei L.Juchmankovas pajudėjusį ledą pastebėjo nuo kranto ir laiku suskubo į pagalbą užsižiopsojusiems stintų iš po ledo meškeriotojams . Dar minutė, kita ir tarp atskilusio ledo bei kranto atsivėrė properša, kurios nei apeisi, nei peršoksi.
Hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, praėjusį sekmadienį vandens temperatūra Baltijos jūros priekrantėje buvo apie 2 laipsnius šalčio. Kuršių mariose ledo storis siekė nuo 10 iki 15 centimetrų. Vietomis ledas buvo silpnas. Anot L.Juchmankovo, ledas nuo kranto galėjo atitrūkti todėl, kad papūtus vakarų vėjui pasikeitė ir vandens tėkmė laivybos kanale. Jis ėmė plūsti ne į jūrą, o priešingai – į marias. Kylantis vanduo ir atplėšė ledą nuo kranto. Arčiau Vakarų laivų gamyklos ledą buvo suaižęs ledlaužis. Tad laiku nepastebėję pavojaus stintų žvejai galėjo taip greitai pagalbos ir neprisišaukti.
Į atsiradusią properšą tą pačią sekmadienio popietę prie Šilutės, tiksliau – netoli Šyšos kaimo, įvažiavo automobilis „Renault Espace”. Norėjęs greičiau tikslą pasiekti Šilutės gyventojas automobilį pasuko per ledu aptrauktas užlietas pievas. Rezultatas – automobilį ir save išmaudė lediniame vandenyje.
Šių metų pradžioje dar blogiau baigėsi kelionė netvirtu Eketės upelio ledu sutuoktinių porai. Ledui lūžus moteris įkrito į vandenį. Vyras ją ištraukė, bet pats išsikapstyti iš vandens nebepajėgė ir žuvo.
Pavojai poledinės žūklės mėgėjų tyko ne tik Malkų įlankoje ar ant sraunių upelių plono ledo. Pražūti atsivėrus properšai galima ir mariose. Ypač gilyn į marias eiti pavojinga kovą, kai ledas jau pradeda korėti ir pasidaro nebetvirtas.
Pavojingiausia poledinės žūklės mėgėjams užsiėmus tik stintų kibimu pražiopsoti tą momentą, kai ledas skyla ir ima dreifuoti. Taip ne kartą yra nutikę prie Nidos, Ventės rago. Būtent ten sakė į bėdą prieš keletą metų patekęs iš po ledo traukdamas stintas ir L. Juchmankovas. Tada nuo atskilusios ir ėmusios dreifuoti ledo lyties nelaimėlius gelbėtojams teko kilnoti net sraigtasparniu. Kartą patekęs į ledo nelaisvę klaipėdietis teigė norįs perspėti poledinės žūklės mėgėjus, kad ant netvirto ledo, be malonumų traukiant iš eketės stintas, galima patekti ir į žiemos maudynes, kurios ne visada laimingai baigiasi.