Vėjo jėgainėms jūroje – įstatymų barjerai

Neišbandžius visų galimybių vėjo jėgaines statyti žemėje, jau dairomasi į jūrą.

Lietuva kartu su Lenkija bei Kaliningrado sritimi vykdo bendrą projektą „Power”. Pagal jį tiriamos vėjo energetikos išgavimas atviroje jūroje bei jūrinėse teritorijose.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas mano, kad jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, tačiau tam nemažai kliūčių kelia nepalankūs įstatymai.

Todėl, B.Petrausko manymu, reiktų supaprastinti teisinę bazę, sudaryti palankesnes sąlygas vėjo jėgainių parkams kurti.

Įstatymai kliudo

Lietuva iki 2010 metų Europos Sąjungai yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 7 procentus elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu išgaunama tik 0,5 procento visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos.

B.Petrauskas pažymėjo, kad Lietuva pagal elektros energijos pagaminimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ženkliai atsilieka nuo kitų Europos šalių.

„Jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, nes turime pakankamai vėjuotų dienų ir galėtume išgauti elektros energijos. Kai kurios išsivysčiusios Europos šalys elektros energijos iš vėjo pasigamina per 10 procentų. Mes nesugebame nė vieno procento pasigaminti”,- teigė B.Petrauskas.

Vėjo jėgainių parkų kūrimas bei elektros energijos išgavimas deginant atliekas, B.Petrausko manymu, turėtų būti vienas iš Vyriausybės prioritetinių uždavinių.

„Mūsų įstatymų bazė labai apsunkina vėjo jėgainių statybas ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Reikia sutvarkyti įstatymus, kad verslininkai galėtų statyti vėjo jėgaines. Turėtų būti nubrėžta aiški tvarka, kad būtų žinoma, kokios yra sanitarinės zonos, kokiu atstumu nuo jėgainių parkų prasideda gyventojų įtaka”,- teigė B.Petrauskas.

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas sakė, kad pagal atliktus tyrimus du jėgainių parkus galima būtų statyti Lietuvos ekonominėje zonoje už 20-30 kilometrų nuo kranto ties Būtinge ir Nida. Trečiasis vėjo jėgainių parkas galėtų būti už 10-12 kilometrų nuo kranto ties Palanga.

Ištyrė sąlygas

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis specialistas Nerijus Blažauskas sakė, kad optimalios zonos vėjo jėgainėms jūroje atsirasti bus nustatomos atsižvelgiant į Baltijos jūros gylį. Vėjo malūnai galėtų būti statomi jūroje, kur vanduo siekia iki 50 metrų gylio.

Jėgainės nebus statomos ties laivybos maršrutais, uostų reidais, kariniuose rajonuose, inkaravietėse, žvejybos rajonuose, taip pat teritorijose, kur jūros dugne yra nuskendusių laivų.

Bus įvertinamas vėjo intensyvumas jūroje bei geologinė dugno struktūra.

Naujos vėjo jėgainės būtų prijungiamos prie jau egzistuojančių elektros linijų.

Per brangu

Tuo tarpu Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojas Vladimiras Trutnevis skeptiškai vertina vėjo jėgainių parkų statybos jūroje galimybę. Pasak jo, tai šiandien nėra pelninga, nes elektros energija iš Ignalinos atominės elektrinės yra apie keturis kartus pigesnė.

Atominė elektrinė elektros energiją parduoda po 8 centus už kilovatvalandę. Vėjo jėgainių energija superkama po 22 centus už kilovatvalandę.

„Šiandien ši kaina yra per maža. Reiktų supirkti po 26 centus”,- teigė jis.

Pasak V.Trutnevio, šiandieninė energetinė sistema dar nėra pasiruošusi priimti vėjo jėgainių kuriamą elektros energiją.

15 jėgainių parkas kainuoja 150 milijonų litų.

Pasak V.Trutnevio, jėgainių statyba jūroje yra 4-5 kartus brangesnė nei sausumoje.

„Sausumoje 2 megavatų įrenginio pastatymas kainuoja 10 milijonų, jūroje tai kainuotų 50 milijonų”,- teigė jis.

Elektrinių statybai sausumoje priešinasi ir gyventojai. Todėl Klaipėdos rajone vis dar nėra pastatyta 18 elektrinių, nors leidimas jų statybai yra duotas.

Anot V.Trutnevio, net ir šiandien turint pinigų, užsakius pagaminti vėjo jėgaines, jos Lietuvą pasiektų tik po šešerių metų. Po 12-13 metų įrenginiai atsipirktų ir įmonės, investavusios į vėjo jėgaines, pradėtų gauti pelną.

Jūroje nesmaigstys

Koncerno „Achemos grupė”, kuri taip pat stato vėjo jėgaines, prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad, išanalizavęs vėjų judėjimo schemą, įsitikino, jog jėgainėms tinkamiausios vietos yra ant Klaipėdos uosto pietinio molo ir Kuršių mariose ties Ventės ragu.

Tačiau ten statyti niekas neleis, todėl pasirinkta vieta Kretingos rajone. Statyti jėgaines jūroje bent kol kas koncernas neplanuoja.

Bendrovės „Achemos hidrostotys” direktorius Algis Jakučionis mano, kad vėjų jėgainių parkas jūroje trukdytų intensyviai laivybai bei naftos tiekimui Būtingės terminalui.

„Vargu ar būtų įmanoma vėjo jėgainių prismaigstyti jūroje. Mano nuomone, turint tokį mikroskopinį pajūrį, jo dergti nederėtų. Jį reiktų pasistengti išsaugoti”,- abejojo jis.

Jūroje vėjo jėgaines ne tik yra brangiau pastatyti, bet ir jų eksploatacija yra brangesnė.

„Todėl jūroje stovinčių vėjo jėgainių pagaminamos energijos kilovatvalandės savikaina yra daug didesnė negu krante”,- teigė jis.

Šiuo metu koncernui „Achemos grupė” priklausanti bendrovė „Achemos hidrostotys” turi šešias vėjo jėgaines, kurių bendras galingumas yra 16 tūkstančių kilovatų. Jos buvo pastatytos pernai gruodį ir turėtų atsipirkti po keturiolikos metų.

Per metus jos pagamina 45 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė planuoja plėsti vėjo jėgainių parką. 2009 metais, kai bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, planuojama statyti dar apie 10 jėgainių.

Bendrovei „Achemos hidrostotys” priklauso ir kelios hidroelektrinės – 1998 metais pastatyta 300 kilovatų galingumo Pastrėvio mažoji hidroelektrinė ant Strėvos upelio ir 2002 metais pradėjusi veikti 1,5 megavato Kavarsko hidroelektrinė ant Šventosios upės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.