Atskiro punkto, kaip naudoti ES žuvininkystės paramą 2007-2013 metais išeinant iš verslo priekrantės žvejams nėra.
Jis „paslėptas” po laivyno pajėgumų subalansavimo modeliu. Tačiau vos galą su galu suduriantys žvejybą palikę žmonės nori gauti tiek pinigų, kad galėtų pradėti kitą verslą.
Žuvininkystės departamento pažadai, kad priekrantės, marių žvejai, kaip ir žūklaujantys Baltijoje, gaus už verslo palikimą pinigus, nėra tušti. Agrarinės ekonomikos instituto ekspertai išvedė formules, pagal kurias būtų skaičiuojamas kompensacijos dydis. Ieškodami geriausio varianto patys žvejai suskilo į kelias stovyklas.
Tiems, kurių verslas vos rusena, pagal sudarytą formulę 100 tūkstančių litų kompensacija atrodo nemaži pinigai. Turintiems didesnius nei 8 metrų ilgio žvejybos laivelius tokia suma – apgailėtina. Neva, kompensacija nepadengtų ir laivo įsigijimo išlaidų. Žvejai teigė, kad latviai gauna bent tris kartus didesnes išmokas.
Sudarė kitą formulę
Nepatenkintųjų, tarp kurių yra žinomas Palangos žvejys Viktoras Butavičius ir jam pritariantis Viktoras Vladimirovas, nuomone, kuo didesnis laivelis, galingesnis jo variklis – tuo išmokos turėtų būti didesnės. Dabar jos esančios naudingos tik ant bankroto balansuojantiems, nepritaikytomis senomis valtimis žvejojantiems žvejams.
Tam, kad būtų galima išmokėti didesnius pinigus verslą paliekantiems priekrantės žvejams, nepatenkintieji teigė sudarę savą formulę. Jų skaičiavimais, paliekantys verslą priekrantės žvejai galėtų gauti ne iki šimto, o tris šimtus tūkstančių litų. Žvejai savo variantą pateikė svarstyti Žuvininkystės departamentui. Į jį nekreipiama dėmesio.
Trečia laukiančių ES pinigų kategorija – marių žvejai. Jie irgi norėtų daugiau Europos Sąjungos pinigų. Tikisi, kad jie bus prilyginti priekrantės žvejams. Tačiau kaimynai iš priekrantės tuo visai nesidžiaugia. Atseit, taip padarius būtų pažeistos jūros priekrantėje žvejojančiųjų teisės.
Verslą turėtų palikti silpniausi
Už ES reikalavimus atsakinga Žuvininkystės departamento darbuotoja Indrė Šidlauskienė teigė, kad 2007 – 2013 metais priekrantės žvejų laivyno pajėgumams su-balansuoti (nebūtinai išėjimui iš verslo) numatyta 60 milijonų litų. Pagal Žuvininkystės departamento pateiktus duomenis atlikę skaičiavimus Agrarinės ekonomikos instituto ekspertai pripažino, kad priekrantėje beveik pusė žvejybos įmonių iš verslo nepragyvena. Atsižvelgus į tokių įmonių metines pajamas, turimų laivelių arba valčių pajėgumus ir apskaičiuota, kiek pinigų jie gautų išeidami iš verslo. I.Šidlauskienės teigimu, sudarytoji formulė orientuota į sunkiai besiverčiančias įmones. Joms palikus verslą stipresniems būtų geresnės sąlygos žvejoti. Šventojoje ir Melnragėje žvejams pristačius šį variantą daugumai nustatytoji formulė tiko. Atsirado tik keli, kurie dabar palikti verslo nežada, bet derasi dėl didesnių pinigų, jeigu ateityje tai padarytų.
I.Šidlauskienė aiškino, kad Latvijoje žymiai daugiau priekrantės vandenų, todėl galbūt kaimynai turi ir kitokį požiūrį į žuvininkystės verslą. Lietuva yra nusistačiusi mažinti žvejojančių priekrantėje įmonių skaičių. I.Šidlauskienė sakė, kad žvejybą paliekančioms įmonėms skiriamas pinigų sumas reikia pagrįsti, jos „iš lubų” tik pateikus skaičiavimus negali būti mokamos. Taip nebuvo daroma ir mokant kompensacijas verslą paliekantiems Baltijos žvejams.