Namus stato Islandijoje

Kaunietis Andrius B. daugiau kaip dveji metai Islandijos Egilštadero mieste dirba statybininku. „Į šią šalį nuvykęs su draugu norėjau joje padirbėti tik kelis mėnesius, bet užsilikau ilgam, – sako 22 metų vaikinas. – Dirbu firmoje, kuri stato monolitinius namus, uždirbu septynis tūkstančius litų per mėnesį. Pragyvenimas Islandijoje nėra pigus, maisto produktai brangesni nei Lietuvoje, bet susitaupyti pavyksta.”

Vaikino teigimu, Lietuvoje jis galbūt uždirbtų tiek pat, jei dirbtų be poilsio dienų. Dabar Islandijoje jam tenka darbuotis kas antrą šeštadienį. Monolitinius namus statančioje firmoje „BVA” dirba 50 žmonių. Tarp jų ypač daug lenkų ir 6 lietuviai. Andrius iš jų pats jauniausias. Firmos savininkai – keli islandai, kurie, pasak Andriaus, ne tik draugiškai bendrauja su darbininkais, bet nevengia ir patys padirbėti statybose.

„Vienas savininkų su mumis kartu pila betoną, – sako vaikinas. – Apskritai čia darbdavių ir jų pavaldinių santykiai kitokie nei Lietuvoje: gali į juos kreiptis bet kokiu atveju, draugiškai apie viską kalbėtis ir visada sulaukti pagalbos. Darbininkai čia gerbiami, jų nuomonė vertinama. O ir darbo kultūra visai kitokia.” Prieš išvykstant į Islandiją Andriui teko padirbėti ir Lietuvos statybose, kur, vaikino teigimu, darbo procesas ne toks modernus. Dabar jam dirbant tenka naudotis gerokai pažangesnėmis technologijomis.

Islandijoje beveik visi namai skydiniai, karkasiniai arba monolitiniai, mūrinių beveik nėra. „Jei būčiau mūrininkas, darbo ten tikrai negaučiau”, – teigia kaunietis. Jis už butą per mėnesį moka 1200 litų, valgį su bendradarbiais gaminasi pats. Kaip ir visi statybininkai, lietuvis naudojasi firmos automobiliu „Mitsubishi”, juo nemokamai gali važinėti laisvalaikiu ar savaitgaliais. Firma teikia ir kitokias paslaugas: pavyzdžiui, susirgus jos atstovai nuveža pas gydytojus ir už nedarbo dienas moka šimtaprocentinį atlyginimą. Rūpinamasi ir kitais socialiniais darbuotojų poreikiais, jų poilsiu. Kalėdų proga firma visus išleido atostogų, apmokėjo už kelionę į namus ir atgal.

„Islandija – labai graži, kalnuota šalis, dauguma miestų įsikūrę netoli Ramiojo vandenyno. Miestelis, kuriame dirbu, nuo jo nutolęs 50 kilometrų”, – pasakojo vyras. – Vasarą pas jį buvo atvažiavusi žmona, kuri kelis mėnesius irgi dirbo firmoje. Firma „BVA” ne tik stato namus, bet ir juos įrengia, o paskui parduoda. Tad kol moderniai įrengti butai pasiūlomi pirkėjams, darbo užtenka ne tik vyrams, bet ir moterims.

Tačiau Andrius sako, kad visą laiką dirbti Islandijoje nenorėtų. Jauno vyro nuomone, statybose neblogai dabar galima užsidirbti ir Lietuvoje, tereikia netingėti ir to norėti. Todėl buvęs kaunietis savo tolesnę ateitį sieja su darbu gimtinėje.