Valstybei nesiėmus ryžtingų žingsnių, žmonės ir toliau emigruos į kitas šalis laimės ieškoti
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos nuo 1990 metų emigravo apie 404 tūkst. žmonių – 10 proc. Lietuvos gyventojų. Tarp šalies didmiesčių išsiskiria Kaunas. Iš jo emigravo daugiausiai žmonių – apie 60 tūkstančių. Tiek, kiek gyvena Marijampolėje.
Prognozuojama, kad emigracija nemažės. Kauno valdžia šią problemą spręsti nesijaučia turinti galių ir įsitikinusi, kad emigraciją pristabdyti gali tik Vyriausybės ryžtingi žingsniai.
Šokiruojančios prognozės
Turi būti svarbios priežastys, kad žmogus pasiryžtų palikti savo šalį, nutraukti ryšius su šeima, giminėmis, draugais, prarasti savo turimą socialinį statusą.
„Daug žmonių išvažiavo dirbti į kitas šalis ne tik dėl mažų atlyginimų, iš kurių neįstengia išlaikyti savo šeimų, bet ir dėl darbdavių požiūrio į juos. Darbdavių nesiskaitymas su darbuotojais prieš 5-7 metus buvo pasiekęs viršūnę, – teigė Kauno darbininkų sąjungos ir Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities pirmininkas Gintaras Čižikas.
Kol Lietuva nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą, vyravo nelegali migracija. Nuo 2004-ųjų padėtis ėmė keistis – daugėjo žmonių, kurie deklaravo savo išvykimą. Nematydami perspektyvų Lietuvoje, daug žmonių ryžosi išvykti į užsienį dirbti net ir nelegaliai, nors nelegalūs migrantai socialiai yra labiau pažeidžiami, gyvena nuolat baimindamiesi būti deportuoti iš šalies.
Jie neturi jokių socialinių garantijų, ligos ar nelaimės atveju negauna sveikatos draudimo. Nelegaliai dirbantys žmonės susiduria su savo tautiečių reketu. Tačiau net ir tokie rizikingi veiksniai nestabdė lietuvių emigracijos į kitas šalis.
Europos bendrijų iniciatyvos „Equal” vystymo bendrijos atlikto migracijos priežasčių ir padarinių tyrimo Kaune duomenimis, bent vienas iš 3 jaunų tėvų ketina vykti uždarbiauti į užsienį.
Pagrindinės priežastys, verčiančios emigruoti, – ekonominės: maži atlyginimai, noras susikurti materialinę gerovę. Apie 70 procentų žmonių išvyksta laimės ieškoti svetur dėl per mažai apmokamo darbo.
„Didžiausią nerimą kelia tai, kad net 30 procentų jaunų šeimų galvoja apie išvykimą į užsienį ir jau turi realius planus, – teigė tyrimą atlikęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo instituto lektorius Gedas Malinauskas. – Žmogus dirba tam, kad užtikrintų šeimos materialinę gerovę. Lietuvos ekonominė ir darbo rinkos situacija šiuo metu yra tokia, kad žemą kvalifikaciją turintys asmenys negali išlaikyti šeimos, o aukštą kvalifikaciją turintys nesugeba patenkinti visų šeimos poreikių. Tuomet vykstama ieškoti geresnių sąlygų svetur.”
Nematydamos geresnės ateities prošvaisčių iš Lietuvos emigruoja visos šeimos ar vienas šeimos narys. Pastarieji patiria itin daug sunkumų, jie gyvena tarp dviejų šalių. Šie žmonės paprastai nesistengia adaptuotis užsienyje, nes užsidirbę pinigų tikisi kuo greičiau sugrįžti namo, į savo šeimą.
„Sugrįžę į savo šalį šie žmonės vėl susiduria su tomis pačiomis problemomis, dėl kurių išvažiavo. Jiems sunku susirasti darbą ar dirbti už mažesnį atlyginimą. Tai šiuos žmones verčia galvoti apie išvykimą į užsienį. Taip blaškomasi tarp nesugebėjimo ar nenorėjimo adaptuotis užsienyje arba įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje”, – tvirtina G.Malinauskas.
Labiausiai kenčia vaikai
Neigiamas emigracijos priežastis patiria ir suaugusieji, ir vaikai. Tyrimo duomenimis, 20 procentų šeimų, kurių nariai emigravo, susidūrė su rimtomis santykių problemomis, o kas dešimta šeima patyrė santykių krizę, kuri neretai baigėsi skyrybomis.
Apie 40 proc. šeimų, iš kurių vienas asmuo išvažiavo uždarbiauti į užsienį, teigia, kad jų mažamečiai vaikai patiria psichologinių sunkumų, atsiranda elgesio ir emocinių problemų. Kas vienuoliktam vaikui reikia rimtos psichologinės ir socialinės pagalbos.
„Tie, kurie planuoja išvažiuoti į užsienį, daugiausiai galvoja apie ekonominius dalykus, beveik nesvarsto apie tokio žingsnio poveikį šeimai, vaikams, santuokos krizės riziką. Jie sako, kad tai nėra labai reikšminga, nes nesuvokia šio klausimo svarbos, kadangi savo dėmesį yra sutelkę į materialinius dalykus”, – teigia G.Malinauskas.
Toks šeimos klimatas ypač nepalankus vaikams, kenkia jų visapusiškam vystymuisi. Šiais laikais vis sunkiau vadovautis šeimos psichologijos specialistų patarimais: kuo daugiau dėmesio skirti šeimai, vaikams, siekti nepervargti darbe, laiku grįžti namo.
Jaunoms šeimoms ypač sunku vaikams skirti pakankamai dėmesio ir kartu siekti aukštumų profesinėje srityje, mėginti kopti karjeros laiptais. Juo labiau kad būtent jaunas šeimas užgriūna socialinės problemos: neturi kur gyventi, trūksta pajamų įsigyti būstą. Išvažiavę į užsienį užsidirba ir pragyvenimui, ir pramogoms.
Vystymo bendrija „Dirbk savo šalyje” jau porą metų kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo institutu, Šeimos santykių institutu, Kauno savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriumi ir Kauno ryšininkų mokykla įgyvendina projektą, skirtą emigracijai stabdyti, padėti šeimoms, kurių vienas ar keli nariai išvykę uždarbiauti į užsienį.
„Jo tikslas – bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis plėsti bedarbių jaunų žmonių, ketinančių išvykti dirbti į užsienį, integravimosi į Lietuvos darbo rinką galimybes, išsaugant socialinį kapitalą – šeimą”, – teigė bendrijos „Dirbk savo šalyje” projektų koordinatorė Živilė Markauskaitė.
Kaune šiuo metu veikia eksperimentinis pagalbos centras, teikiantis konsultacijas apie Lietuvos ir užsienio darbo rinkas.
Įgyvendinant minėtą projektą, teikiamos konsultacijos mokymosi, įsidarbinimo, migracijos klausimais, šeimas ir atskirus asmenis specialistai konsultuoja dėl sunkumų, patiriamų artimiesiems išvykus uždarbiauti į užsienį: dėl sutrikusių sutuoktinių tarpusavio santykių, vaikų emocinių, elgesio problemų, atsiskyrimo nerimo ir kt. Taip pat organizuojami nemokami kvalifikacijos rengimo kursai: kompiuterinio raštingumo pagrindų, elektroninio verslo organizavimo, buhalterinės apskaitos, maketavimo ir dizaino bei kt.
Neigiamas poveikis
Vienintelis teigiamas emigracijos poveikis – Lietuvoje sumažėjo nedarbo lygis, atsirado daugiau darbo vietų. Kai kuriose srityse dėl specialistų stygiaus ėmė didėti atlyginimai, tačiau specialistai pripažįsta, kad emigracija neigiamai veikia valstybę: vyksta protų nutekėjimas, mažėja jaunų darbingo amžiaus žmonių, mažėja gimstamumas ir kt.
„Išvažiuoja daug produktyvių žmonių. Vyriausybė nesiima žingsnių, kurie sumažintų ar sustabdytų Lietuvos žmonių emigraciją į kitas šalis, – tvirtina Kauno meras Arvydas Garbaravičius. – Populiarūs žodžiai „regioninė politika” slepia tik viena: visi rūpinasi tik savo kiemu ar „dvaru”. Akivaizdu, kad pagrindinis rūpestis – Vilnius.”
Susitikę su migracijos priežasčių ir padarinių tyrimo specialistais, Kauno savivaldybės atstovai teigė, kad jie nepajėgūs spręsti masinės emigracijos problemų, tačiau pripažino, kad tam tikros priemonės galėtų daryti teigiamą įtaką šiam masiniam reiškiniui. Siūloma sumažinti mokesčius jauniems verslininkams, sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam verslui, ieškoti galimybių, kaip padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą.
Kauno krašto pramonininkų darbdavių asociacijos vykdantysis direktorius Vaclovas Pečetauskas pripažino, kad minimalios algos ir niekinantis dalies darbdavių požiūris į žmogų labai prisidėjo prie masinės emigracijos iš Lietuvos, – sakė V.Pečetauskas. – Atsakymas darbuotojams dažniausiai būdavo toks pat: „Jei kas nors nepatinka – išeik. Už durų eilė tokių kaip tu laukia darbo.” V.Pečetauskas teigė, kad darbdaviai turi sudaryti geras sąlygas savo darbuotojams, tačiau tai priklauso ir nuo valstybės sprendimų, galimybių darbdaviams keisti savo požiūrį.
Specialistai teigia, kad dėl darbo rinkos ir šeimos politikos spragų Lietuvos gyventojai yra linkę emigruoti į kitas šalis ir ten kurti savo šeimos gerovę. Žmonės siekia geresnio gyvenimo, todėl vyksta į tas šalis, kur geri ekonominiai rodikliai, jie turi sąlygas dirbti ir užsidirbti.