Draudimo priežiūros komisijos naujausioje apžvalgoje skelbiama, kad per 2006 metus įmokų, sumokėtų pagal gyvybės draudimo sutartis, suma siekė 452,6 mln. litų – buvo 56,5 proc. didesnė negu 2005-aisiais.
Draudimo rinka paprastai kyla didėjant gyventojų pajamoms ir turtui. Viena vertus, atsiranda pinigų, kurie gali būti skiriami draudimo įmokoms. Kita vertus, didėjančios pajamos, gerėjanti šalies ekonominė situacija, optimistiški ateities lūkesčiai skatina apdrausti savo finansinę ateitį. Ne tik turto, civilinės atsakomybės draudimas ar draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tampa savaime suprantamu ir būtinu dalyku, bet ir gyvybės draudimas. Kasmet sudaroma vis daugiau gyvybės draudimo sutarčių. Pavyzdžiui, vien pernai Lietuvoje jų pasirašyta beveik 60 tūkstančių.
Turi paskolą – apsidrausk
Draudimo apsauga ir didesnė draudimo suma reikalinga tiems, kurie turi išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų. Draudimas rekomenduotinas imant kreditą, kad atsitikus nelaimei šeima galėtų padengti skolas. Prieš šešerius metus drausti gyvybę paskolų gavėjams buvo būtina. Vėliau šis reikalavimas tapo tik rekomendacija. Pastaruoju metu vis daugiau paskolų gavėjų apsidraudžia, tačiau kol kas tokių būna maždaug šeštadalis. Draudimas būtinas, kai šeimą išlaiko vienas maitintojas. Neretai jis rekomenduojamas ir tuo atveju, jei dirba abu tėvai, – likus tik vienam maitintojui gaunamų pajamų neužtektų šeimai išlaikyti.
Nors draudimo paskirtis yra pirmiausia apsidrausti, kad nutikus nelaimei būtų galima gauti draudimo išmoką, neretai gyvybės draudimo (kaupiamojo, investicinio) sutartys sudaromos ir norint sukaupti pinigų. Jei renkamės draudimo apsaugą, turime už ją ir mokėti. Kuo didesnė draudimo suma, tuo brangiau kainuoja draudimo apsauga. Jei pasirenkama nedidelė draudimo suma arba jos iš viso nėra (pavyzdžiui, pensinis draudimas), mokant tokio pat dydžio įmokas galima sukaupti daugiau pinigų ir pasiimti juos pasibaigus sutarties laikotarpiui.
Vilioja lengvata
Ne paslaptis, kad kaupti pinigus pagal gyvybės draudimo sutartis naudinga ir dėl pajamų mokesčio lengvatos. Tiems, kurie ketina taupyti ilgai (10 ar daugiau metų) ir gali pasinaudoti šia lengvata, kaupti sudarius gyvybės draudimo sutartis yra naudingiau negu, pavyzdžiui, investiciniuose fonduose. Tuo atveju, kai draudimo apsauga nereikalinga ir žmogus nenori arba negali naudotis pajamų mokesčio lengvata, derėtų paprašyti banko ir/ar draudimo kompanijos darbuotojo apskaičiuoti, kokia išmoka laikotarpio pabaigoje prognozuojama, jei būtų investuojama į investicinius fondus ir pagal gyvybės draudimo sutartį. Skaičiuojant reikėtų imti tokią pat įmoką ir tokią pat prognozuojamą investicinę grąžą. Dėl skirtingos gyvybės draudimo įmonių ir investicinių fondų kainodaros gali skirtis ir sukauptos sumos dydis.
Kiek skirti draudimui?
Neretai žmones glumina būtinybė rinktis: didesnė draudimo suma (ir išmoka nelaimės atveju) ar didesnė sukaupta suma laikotarpio pabaigoje? Esama atvejų, kai didelė draudimo suma visai netikslinga. Pavyzdžiui, kai nėra išlaikytinių, žmogus neturi jokių įsipareigojimų arba yra vyresnio amžiaus (tada draudimo apsauga kainuoja pernelyg brangiai). Taigi tam tikru gyvenimo laikotarpiu turime rinktis didesnę draudimo sumą. Vėliau apsaugos poreikis mažėja (tarkim, grąžiname paskolą). Tada draudimo sumą galime ir sumažinti.