Briuselyje svarstomas ketinimas nuo 2013 metų sumažinti paramą žemdirbiams. Didelius ūkius valdantys žemvaldžiai sako, kad Lietuvos ūkininkus išgelbėtų ūkių stambinimas. Žemės ūkio ministrė ragina neskubėti, mat galutinis sprendimas dar nepriimtas.
ES institucijose girdėti ketinimų nuo 2013 metų mažinti paramą ES narių žemės ūkiui. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė sako, jog tvirto sprendimo šiuo klausimu dar nėra, be to, daugelis naujų ES narių tokiems ketinimams nepritaria.
„Po 2013 metų parama žemės ūkiui bus transformuota – vargu ar bus galimas tiesioginis pagamintos produkcijos finansavimas, kaip yra dabar. Tačiau mums labai svarbu, kad išliktų paramos mastas. Mes tik augame ir ES narių senbuvių išmokų lygį pasieksime 2013 metais. Tad būtų neteisinga, jei tuo galėtume pasidžiaugti vos akimirką. Esame pusiaukelėje ligi Vakarų Europos lygio, tad nuo 2013 metų išmokos neturi būti mažinamos”, – sako Prunskienė.
Išgelbės stambinimas
Daugiau nei dešimtį žemės ūkio bendrovių valdančios „Agrovaldymo grupės” direktorius Valentas Šulskis teigia, kad net ir nežinant galutinio ES pareigūnų sprendimo reikia stambinti ūkius, mat taip galima sumažinti produkcijos sąnaudas.
„Nutraukus paramą žemės ūkiui žemės produktų kainos pastebimai pakils, todėl neužteks mažinti gamybos išlaidas. Stambinant ūkius galima mažinti gamybos išlaidas efektyviai panaudojant investicijas, taikant personalo valdymo ir vadybos metodus, diegiant šiuolaikines technologijas”, – kalba Šulskis.
Anot pašnekovo, ūkius tikslinga stambinti iš dalies finansuojant jų perkamą žemę, leidžiant vykdyti kuo daugiau investicinių projektų ir neribojant paramos dydžio, o norintiems pasitraukti iš gamybos smulkiesiems ūkininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas tai padaryti.
„Jei nuo 2008 metų smulkieji nebebūtų remiami, o per 2007 metus už pasitraukimą jiems būtų išmokėtos didesnės kompensacijos, nei mokamos dabar, ūkių stambinimo tikslą pavyktų įgyvendinti gana neskausmingai”, – mano Šulskis.
Socialinė problema
Žemės ūkio ministrė tokiems ketinimams nepritaria. „Mums reikia konkurencingumą subalansuoti su socialiniu jautrumu. Kaime, mažame ūkyje, kurio vidutinis plotas 12 hektarų, dirba daug žmonių. Norint, kad jie pasitrauktų iš žemės ūkio, keistų veiklą, reikia siūlyti alternatyvius sprendimus, o ne spausti finansiškai”, – teigia Prunskienė.
Anot ministrės, siekiant didinti šalies ūkių konkurencingumą reikia naudoti žemės plotus, o vien ūkių stambinimas smulkiųjų sąskaita problemos neišspręstų.
Šulskis gina poziciją teigdamas, kad smulkiame ūkyje pagaminta produkcija dėl didesnių kainų sunkiai konkuruoja su stambiuose ūkiuose pagaminta produkcija. „Smulkieji prisiperka technikos, kurios reikėtų apdirbti kur kas didesniems plotams. Už techniką reikia grąžinti skolą, ir tai didina produkcijos sąnaudas. Be to, smulkieji dar iki derliaus ėmimo sudaro sutartis su tiekėjais, o mes imame paskolas iš banko. Vėliau, sulaukę geriausių produkcijos kainų, ją parduodame”, – teigia Šulskis.
Gyvenimo būdas
O štai Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas, sako, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai – tai gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis, o ne verslas. „Mes nesiekiame konkuruoti su stambiais ūkininkais. Netgi esame už tai, kad ūkiai būtų stambinami. Tačiau tai turi būti daroma protingai. Lietuvoje 99 proc. ūkininkų valdo žemės plotus, mažesnius nei 100 hektarų. Ir tik 1 proc. turi didesnius nei 100 hektarų ūkius. Tačiau šis 1 proc. valdo 30 proc. visos dirbamos žemės”, – kalba Juodsnukis.
Reikia siekti ES lygio
Anot Juodsnukio, Lietuvoje vidutinis ūkio plotas yra 12 hektarų, ES – 20 hektarų. Juodsnukio atstovaujama sąjunga palaiko idėją ūkius stambinti iki ES vidurkio. Pašnekovas siūlo taikyti išperkamosios nuomos sistemą. Pagal ją gebantis prižiūrėti 20-50 hektarų ūkį ūkininkas įgyja teisę dirbamą plotą nusipirkti. Lietuvoje toks principas kol kas neveikia.
Juodsnukis nepritaria ūkių stambinimui ir dėl įtarimo, jog kai kurie stambieji ūkininkai iš ES paramos įsigytą žemę netruks parduoti, vos pasitaikys palanki proga. Tuo metu iš žemės ūkio gyvenantys smulkieji ir toliau gamins žemės ūkio produkciją. Pasak Juodsnukio, smulkieji ūkininkai rinkai tiekia 43 proc. produkcijos.