Kaune veikianti vienos žymiausių ne tik Norvegijos, bet ir visos Skandinavijos iliustruotojų Mirandos Bodtker kūrinių paroda patrauks dailės gerbėjų dėmesį
Norvegė Miranda Bodtker, kartais vadinama ir moteriškojo dizaino pradininke, padarė keletą tūkstančių augalų ir archeologinių radinių piešinių tušu. Jos kolekciją papildo daugiau kaip tūkstantis akvarelės darbų, kuriuose vaizduojami augalai, žuvys, tekstilės raštai, ir keli šimtai spalvotos sienų tapybos kopijų iš senų XVII-XVIII amžiaus medinių Bergeno uosto pastatų. Tačiau daugelis jos kūrinių nežinomi visuomenei.
Pasak Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos Eglės Komkaitės-Baltušnikienės, dailininkės dokumentiniai darbai geriausiai žinomi mokslininkams bei gamtininkams, kuriems jie ir buvo skirti. „Kai knyga „Norvegijos flora” buvo parengta spaudai, niekas nesugebėjo atspausdinti jos spalvingų akvarelių, tada Bodtker jas perdarė į nespalvotus piešinius, iš jų buvo panaudota apie 5 tūkst. Jos iliustracijos yra labai detalizuotos, menininkė dažnai naudodavo didinamąjį stiklą smulkiausioms detalėms išstudijuoti”, – sakė Komkaitė-Baltušnikienė. Su dideliu pasitenkinimu dailininkė kūrė raštus, kurių pagrindu buvo gėlės ir gyvūnai bei įvairūs gamtos kūriniai. Vienas jos pirmųjų darbų – raštas tapetams – buvo sukurtas 1913 metais – o likus kelioms savaitėms iki mirties 1996 metais ji dar tęsė darbus, nors jau buvo itin garbaus amžiaus – beveik šimto metų.
Per beveik šimtmetį savo tarnystės taikomajam menui ir dokumentavimui Bodtker buvo žinoma keletui Bergeno universiteto studentų ir kolegų kartų, taip pat Švedijos bei Vokietijos mokslininkams. Ji labai susidomėjusi sekė meno pasaulio Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV įvykius, o ypač žavėjosi Meksikos taikomuoju menu. Galbūt todėl ir šiandien žvelgiant į šios menininkės darbus tas sąsajas nesunku pastebėti.
Bodtker mokėsi amatų ir meno mokykloje Bergene, Norvegijoje, praleido vienus metus Stokholme, Švedijoje. Grįžusi į Bergeną 1920 metais ji tapo kompozicijos mokytoja savo pirmojoje mokykloje ir čia dirbo iki pat išėjimo į pensiją 1966 metais. Savo mokiniams sakydavo: „Visos formos ir pavidalai yra gamtoje – eikite ir jas rasite.” Todėl Bodtker dažnai kviesdavo studentus į gamtą piešti peizažų, bet dažniau – mažų detalių, kad jas vėliau būtų galima paversti raštais tekstilės darbams. Tai buvo ne tik jos mokymo, bet ir pačios menininkės darbų esmė.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune iki kovo 11 dienos veiksianti paroda parengta iš Bergeno universiteto muziejaus rinkinių bendradarbiaujant su garsiąja norvegų „Stiftelsen 3,14” galerija.