Rekordiškai kylant kuro kainoms ima stigti lėšų policijos, medikų ir ugniagesių transporto priemonių išlaikymui
Jei panašūs degalų kainų augimo tempai išliks iki metų pabaigos, greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai ir ugniagesiai rudenį gali nebeišvykti pas ligonius, į nelaimių ar nusikaltimų vietas. Prognozuojama, kad, sparčiai kylant kuro kainoms, metų pabaigoje ims stigti lėšų degalams. Jau dabar skubios pagalbos tarnybos priverstos taupyti.
Gelbsti savivaldybės finansavimas
Vakar šiek tiek sumažėjus didmeninėms degalų kainoms, šalies degalinių tinklai sumažino populiariausio 95 markės benzino ir dyzelino kainas, tačiau didžiausiame „Lukoil” bei antrajame pagal dydį „Statoil” tinkluose 95 markės benzinas tebekainuoja 3,05 lito. Ekonomikos analitikai prognozuoja tolesnį degalų kainų didėjimą. Tokia situacija verčia nerimauti Kauno specialiųjų tarnybų vadovus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas sako, kad šiuo metu situacija nėra kritinė. „Kol kas gelbsti tai, kad Savivaldybė yra įsipareigojusi mokėti už praėjusių metų pabaigoje padovanotų 20 naujų automobilių eksploataciją.
Tai didžiulė parama. Vienam automobiliui skiriamo kuro pakanka nuvažiuoti nuo 1,5 iki 2,5 tūkstančio kilometrų per mėnesį. Tuo tarpu Savivaldybės išnuomoti automobiliai gali nuvažiuoti daugiau nei 3 tūkstančius kilometrų”, – tikino A.Kaminskas.
Neoficialiais duomenimis, už vieną „VW Golf” automobilį per mėnesį Savivaldybė moka 1300 litų. Pagal miesto Tarybos patvirtintą projektą, Savivaldybė ne tik išnuomojo automobilius, bet ir padengia kuro išlaidas. Vieno automobilio metinė ridos norma – 40 tūkstančių kilometrų. Minėtos transporto priemonės perduotos tarnyboms, užtikrinančioms viešąją tvarką. Kai kuriomis jų naudojasi policijos nuovados ir Patrulių rinktinė.
„Per kelerius metus, padedant Savivaldybei, sugebėjome 46 automobilius pakeisti naujais. Jie gerokai ekonomiškesni, rečiau genda, todėl kol kas dėl degalų kainų didėjimo didelės įtampos nejaučiame. Kita vertus, jei kuro kainos ir toliau kils, transporto priemonių išlaikymui skirtų lėšų neužteks”, – prognozavo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.
Lėšų užteks mėnesiui
Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai yra numatę priemones, kaip derėtų taupyti lėšas, skirtas automobilių kurui, jei šis dar labiau brangs. „Turėsime mažinti ridas. Be abejonės, budėtojų tarnyboms jokių apribojimų netaikysime, tačiau kriminalinės, viešosios policijos tarnybų automobiliai turės važinėti mažiau”, – sakė Kauno policijos vadovas.
Tuo tarpu kai kuriuose kituose Lietuvos regionuose situacija gerokai prastesnė. Pati kritiškiausia padėtis – Panevėžyje. Šio miesto policijos vadovai pareiškė, kad degalams skirtų lėšų užteks vos mėnesiui.
Panevėžio vyriausiasis policijos komisariatas jau beveik baigia išnaudoti visų metų transporto išlaikymui ir eksploatavimui skirtas lėšas. Panevėžio transportui išlaikyti ir degalams pirkti per metus skiriama 350 tūkstančių litų. Taupant kurą vienas policijos automobilis gali nuvažiuoti ne daugiau kaip 3500 kilometrų per mėnesį. Nepaisant to, pabrangus degalams, Panevėžio VPK išlaidos kurui padidėjo 2000 litų. Viliamasi, kad papildomų lėšų skirs Policijos departamentas ar Panevėžio savivaldybė.
Vietoj vaistų – kuras
Kylančios kuro kainos verčia taupyti Kauno greitosios medicinos stoties darbuotojus. Įgyvendinant Lietuvos sveikatos projektą, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai iš Pasaulio banko lėšų prieš kelis mėnesius nupirkta 10 naujų greitosios medicinos pagalbos automobilių, tačiau kiti nėra ekonomiški, dažnai genda. „Žinoma, senus automobilius reikėtų keisti ir ne tik dėl to, jog jie neekonomiški”, – sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
„Turime tiek lėšų, kiek užsidirbame. Mus, kaip ir kitas tarnybas, brangstantis kuras verčia susiveržti diržus. Suprantame ir tai, kad žiemą automobiliai sunaudos dar daugiau kuro, todėl galime būti priversti iki minimumo apriboti vaistams skirtas bei ūkines išlaidas. Kol kas taupome pastarųjų sąskaita. Nori nenori visi automobiliai turi važiuoti”, – sakė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.
Automobilių kurui pirkti kas mėnesį išleidžiama per 40 tūkstančių litų, pastarosiomis savaitėmis ši suma išaugo 10-15 procentų.
Kol kas direktorius mato vienintelę išeitį – už greitosios medicinos pagalbos suteikiamas paslaugas mokančios ligonių kasos turėtų padidinti paslaugų įkainius. „Suprantu, kad jie moka tiek, kiek gauna, tačiau šią problemą artimiausiu metu būtina išspręsti”, – įsitikinęs N.Mikelionis.
Kai kurie medikai siūlo greitosios medicinos pagalbos automobilių naudojamam kurui netaikyti pridėtinės vertės mokesčio. „Kai įvedė 5 procentų PVM vaistams, buvo padidintas ir finansavimas, kitaip tariant, pradėjo veikti savotiška kompensavimo sistema. Panaši tvarka galėtų galioti ir kurui”, – mano N.Mikelionis.
Retesni gaisrai padeda taupyti
Kauno ugniagesius kol kas ramina tai, kad iki šiol Kauno regione kyla gerokai mažiau miškų ir durpynų gaisrų nei praėjusiais metais. „Jei tektų gesinti durpynus, būtume išleidę visas kurui skirtas lėšas. Be abejonės, brangstantis kuras didina mūsų išlaidas”, – sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Vidas Kerševičius.
Didžioji dalis iš 70 Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilių varomi dyzelinu ir yra gerokai ekonomiškesni. Anot V.Kerševičiaus, tai irgi padeda taupyti. Be to, stengiantis išvengti gaisrų, imtasi ir papildomų prevencijos priemonių. „Įdėmiai stebime, kad miškuose nebūtų deginama laužų. Stengiamės operatyviai reaguoti į kiekvieną pranešimą apie galimai degančius durpynus. Operatyvus įsiplieskusių durpynų gesinimas leidžia gerokai sutaupyti”, – sakė V.Kerševičius. Kol kas Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba dirba įprastu režimu. „Jei transporto išlaikymui skiriamų lėšų ims trūkti, kreipsimės dėl papildomo finansavimo. Mūsų tarnyba neturi galimybių taupyti, menkesnės ugniagesių pajėgos gali sukelti situaciją, kai gaisrai išplis ir juos gesinti teks gerokai didesnėms pajėgoms”, – kalbėjo viršininko pavaduotojas.
Kainų kritimas – laikinas
Teigiama, kad degalai brangsta dėl kylančių pasaulinių naftos kainų, kurios auga sparčiais tempais dėl nuolat didėjančios paklausos ir nepakankamai didelių perdirbimo pajėgumų. Lietuvoje esanti perdirbimo bendrovė „Mažeikių nafta”, kylant šioms kainoms, uždirba daugiau, nes perdirbimo maržos taip pat didėja.
Degalų brangimą sąlygoja ir stiprėjantis euro atžvilgiu dolerio kursas, nes „Mažeikių nafta” žaliavą perka už JAV dolerius.
Tiesa, šios savaitės pradžioje kuro kainos šiek tiek sumažėjo. Dyzelinas „Lukoil” tinkle atpigo iki 2,96 lito, „Statoil” degalinėse jo kaina siekia 3,04 lito. Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad kainų kritimas – laikinas.
Mažesniuose tinkluose „Neste”, „UnoX”, „Baltic Petroleum” benzinas atpigo iki 2,95, dyzelinas – iki 2,94 lito už litrą.
Didmeninė benzino kaina juo prekiaujančiuose „Mažeikių naftos” prekybos namuose pastarąsias kelias dienas kilstelėjo iki 2,73 lito už litrą. Didmeninė dyzelino kaina krinta daugiau kaip dvi savaites. Ji nuo 2,70 lito liepos 10 dieną nusmuko iki 2,59 lito liepos 24-ąją.
Remigijus Jurgelaitis