Netrukus bus lygiai mėnuo, kai vieną žiemos vakarą griuvo Senamiesčio namo dalis Šiaulių gatvėje. Dešimt šeimų liko be pastogės. LŽ pasidomėjo, kaip miesto savivaldybė vykdo gyventojams duotus pažadus.
Sausio 25-osios vakarą įvykus nelaimei gyventojai nebuvo palikti likimo valiai. Statybos bendrovės „Constructus”, statančios naują gyvenamąjį namą šalia Šiaulių 8 g., vadovai pasirūpino žmones apgyvendinti viešbutyje. Po poros dienų visi gyventojai persikėlė į kitus nakvynės namus. Savivaldybė pažadėjo šeimoms greitai skirti laikinus butus Pilaitėje. Savo žodį tesėjo. Dabar Pilaitės mikrorajone įsikūrė dauguma likusių be būsto gyventojų.
Prasta gyvenimo kokybė
Į du vieno kambario butus sutiko persikelti Lauros šeima. Viename įsikūrė jos seneliai, kitame ji su vyru ir dukrele. Laura prisipažino, kad gyvena neįprastomis sąlygomis. „Sunku priprasti, kai visas gyvenimas bėgo Senamiestyje. Mūsų butas bene labiausiai nukentėjo – susmego į duobę užgyventas turtas. Tiesa, šį bei tą vėliau gelbėtojai atrinko. Nereikėjo pirkti patalynės, radome komodą su skalbiniais. Atsivežėme į naują butą televizorių ir seną kompiuterį. Naujas nugarmėjo žemėn. Tą vakarą, kai įvyko nelaimė, spėjome išsinešti tik dukrytės Miglės arkliuką ir savo dokumentus”, – pasakojo Laura. Jos akimis, bene labiausiai išgyvena močiutė ir senelis. Garbaus amžiaus aštuoniasdešimtmečiai visada turėjo ką veikti, gyvendami senajame bute. Jie mėgo nueiti į turgų, nuolat lankė bažnyčią. Dabar į miestą išsiruošti sunku. „Guodžiu ir save, ir vyrą, ir senelius, kad mes čia laikinai, trumpam įsikūrėme. Bet, kiek žinau, niekas nelaimės vietoje darbų neskubina”, – sakė Laura. Jų šeima, kaip ir dauguma Šiaulių g. 8 gyventojų nesusigundė savivaldybės siūlymu išpirkti jų butus rinkos kaina.
Biurokratiškai vangiai
Savivaldybės komisijoje, sudarytoje namo avarijos padariniams likviduoti, dirbantis gyventojų atstovas Arūnas Pakėnas prisipažino nesusigundęs savivaldybės siūlymu apsigyventi Pilaitėje. Jo keturių asmenų šeimai vieno kambario butas – per mažas. Šeimos galva išsinuomojo būstą Senamiestyje. Mat čia į mokyklą eina jo vaikai, dar lanko ir muzikos mokyklą bei kitus kūrybinius būrelius. Tad šeimai keltis į miesto pakraštį buvo neparanku. Tiesa, Pakėnas sakė, kad savivaldybė žadėjo surasti didesnį butą kiek vėliau, tada pamąstys, ar verta priimti siūlymą. „Griuvėsiais virtusi namo dalis valoma vangiai. Galima sakyti, darbai stovi vietoje. Mat dar iki šios dienos neaišku, kokia firma atliks valymo ir namo stiprinimo darbus. Tą būtina padaryti, nes antraip negali dirbti ekspertai. Mano nuomone, savivaldybė pernelyg pasinėrusi į biurokratizmą, paiso popierinės raidės. Ilgiausiai sudarinėjamos sutartys, skelbiami konkursai, ieškoma firmų. Visa tai panašu į gumos tempimą. Kol vyksta tos paieškos nežinia ko, gali nugriūti dar ne vienas namas”, – griežtai vertino Pakėnas savivaldybės darbą šalinant avarijos padarinius.
Laukia ilgos procedūros
Savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas patikino, kad darbai vyksta pagal planą. „Dirbame pagal išgales, tik ne taip greitai, kaip norėtųsi. Ekspertai dalį tyrimų atliko. Dabar ir jie negali dirbti, kol nebus sutvarkyti griuvėsiai. Ten dirbti pavojinga. Savivaldybė pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ketina pirkti paslaugą – išvalyti griuvėsius ir sustiprinti namą. Ta procedūra trunka ilgai, bet jos paskubinti negalime. Į mus kreipėsi ir prokuratūra, prašydama skrupulingai surinkti griuvėsių krūvoje palaidotus žmonių asmeninius daiktus. Tai – gyventojų turtas. Dirbti trukdo ir nepalankios oro sąlygos – dažnai sninga”, – aiškino Karosas.