Formuojant tarptautinių misijų kontingentą jau kurį laiką nebetaikomas savanoriškumo principas
Į saugumo požiūriu vis pavojingesnes tampančias tarptautines misijas Irake ir Afganistane lietuvių karius tenka siųsti vadovybės įsakymu, nes neatsiranda pakankamai savanorių. Dar prieš maždaug pusantrų metų norinčiųjų vykti į misijas karių buvo daugiau, nei reikėjo, bet dabar situacija pasikeitė.
Karinė vadovybė teigia neturinti skaičiavimų, kiek šiuo metu yra savanorių vykti į Iraką ir Afganistaną, bet neneigia, kad taikant savanoriškumo principą gali būti sudėtinga suformuoti pakankamą kontingentą. Be to, neatmetama galimybė, kad ateityje į sudėtingas tarptautines operacijas gali tekti siųsti šauktinius.
Gali palikti kariuomenę
Viename Lietuvos karinių dalinių tarnaujantis grandinis, nenorintis skelbti savo pavardės, „Kauno dienai” pasakojo, kad pastaruoju metu beveik neatsiranda karių, norinčių vykti į tarptautines misijas Irake ir Afganistane. „Jau kurį laiką yra tiesiog įsakoma tam tikriems kariškiams vykti, nors anksčiau galiojo savanoriškumo principas ir norinčiųjų tikrai netrūko. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė”, – sakė jis.
Anot pašnekovo, kariškių jau nebevilioja palyginti nemaži pinigai, mokami už dalyvavimą tarptautinėse misijose. Pusmetį ištarnavus Irake arba Afganistane galima į Lietuvą atsivežti iki 30 tūkstančių litų. „Tokie pinigai jau nėra masalas kariams. Jie skaičiuoja, kad analogiškus pinigus ar net didesnius galėtų užsidirbti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, dirbdami sunkvežimių vairuotojais”, – teigė karys.
Be to, ir Afganistane, ir Irake nuolat didėja įtampa, nėra sudaryta elementarių sąlygų tarnauti. „Pavyzdžiui, Afganistane iki šiol tenka gyventi menkai tam pritaikytose palapinėse, nors misiją Goro provincijoje mes vykdome jau ne vienus metus”, – tvirtino pašnekovas.
Jis pats yra tarnavęs vienoje misijoje prieš kelerius metus. „Tada vykau savanoriškai. Tačiau dabar nenorėčiau. Gali būti, kad paliksiu kariuomenę, jeigu bus duotas įsakymas kur nors vykti. Tokių kaip aš kariuomenėje ne vienas”, – įtikinėjo karys.
Pakeitė įstatymą
Lietuvos kariuomenės vadovybė pripažįsta, kad jau kurį laiką nėra taikomas savanoriškumo principas formuojant tarptautinėse misijose tarnaujančių karių kontingentą. Taip, pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, atsitiko dėl pasikeitusio Lietuvos statuso.
„2004 metais Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė ir Lietuvos kariuomenės statusas – būdama karinio-politinio aljanso nare, Lietuva tapo atsakinga ne tik už savo, bet ir už kitų aljanso šalių-partnerių saugumą. Tapome didelės kolektyvinės gynybos sistemos dalimi”, – tvirtino V.Tutkus „Kauno dienai”.
Todėl, pasak jo, „dalyvavimas tarptautinėse operacijose tapo pareiga”.
Prieš trejus metus Lietuvai įstojus į NATO, Seimas pakeitė įstatymus, susijusius su lietuvių karių dalyvavimu tarptautinėse misijose, kuriose dalyvaujame susitarę su aljanso partneriais. 2004 metų liepos 1 dieną įsigaliojo įstatymo pataisos, kuriose sakoma, kad atlikti tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete kariai yra skiriami, o ne parenkami taikant savanoriškumo principą.
„Suprantama, ir iki 2004-ųjų pavasario Lietuvos kariai dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Tuomet visi kariai, vykstantys į tarptautines operacijas, buvo savanoriai, todėl pasirašydavo atskiras tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete sutartis”, – priminė V.Tutkus. Tačiau prieš trejus metus viskas pasikeitė, kariams siųsti į tarptautines operacijas taikomas nebe savanoriškumo, bet įsakymo principas.
Nebeskaičiuoja savanorių
Kariuomenės vadas tvirtino, kad eidami į tarnybą kariai žino, jog teks atlikti įvairias užduotis, įskaitant ir galimą tarnavimą „karštuosiuose taškuose”. „Pasirinkę profesiją kariai automatiškai įsipareigoja Tėvynei atlikti pareigą. Prireikus jie bet kada gali būti išsiųsti į tarptautinę misiją”, – sakė V.Tutkus.
Jo nuomone, tam tikra prasme savanoriškumo principas yra išlikęs: „Tai savanoriškumo principas pasirenkant kario profesiją – tarnybą Lietuvai.”
Generolas majoras negalėjo pasakyti, kiek karių patys iš anksto pareiškia norą dalyvauti tarptautinėse misijose. „Tokios statistikos paprasčiausiai nėra. Į Iraką ir Afganistaną kariai vyksta dalinio, kuriame tarnauja, sudėtyje. Visi profesionaliosios karo tarnybos kariai žino, kad anksčiau ar vėliau jiems teks įvykdyti savo pareigą ir išvykti į misiją”, – pabrėžė V.Tutkus.
Kita vertus, anot jo, tebėra taikomas savanoriškumo principas formuojant karių kontingentą, vykstantį į taikos palaikymo operaciją Kosove. „Ši misija patikėta Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Prieš kiekvieną misiją personalo atranką vykdo vis kita KASP rinktinė. Iki šiol visi kariai į Kosovą vyksta savo noru. Kiekvieno savanorio atsiklausiama, ar jis nori vykti į misiją, nors pagal galiojančius įstatymus to daryti neprivaloma”, – sakė generolas majoras.
Reikalingi profesionalai
Kariuomenės atstovai „Kauno dieną” informavo, kad kariams, vykstantiems į misiją, mokami priedai prie atlyginimo, nustatyti 2004 metų kovo mėnesį priimtu Vyriausybės nutarimu. Jie yra nuo 7 iki 15 bazinių dydžių, kuris šiandien siekia 442 litus, neatskaičius mokesčių. Koeficientą nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į operacijos regioną, vykdomų užduočių specifiką, sudėtingumą ir pavojingumą.
Neoficialiais skaičiavimais, jeigu pusmetį sudėtingoje tarptautinėje misijoje tarnavęs karys neišleidžia nė vieno lito iš mokamo priedo, jis iš tokios misijos gali parsivežti nuo 22 iki 30 tūkst. litų. Nors kariai aprūpinami maistu, rūbais ir avalyne, paprastai jie neišvengia kokių nors papildomų pirkinių, todėl išleidžia ne vieną šimtą litų iš gautų priedų prie palyginti ne itin didelių atlyginimų.
Paklaustas, ar į tarptautines misijas Afganistane ir Irake siunčiami šauktiniai, V.Tutkus atsakė neigiamai. Tačiau jis nepaneigė, kad ateityje gali atsitikti, kad šauktiniai taps tokių operacijų dalyviais. „Galiojantys įstatymai leidžia Lietuvos kariuomenei privalomosios karo tarnybos karį siųsti į tarptautines misijas. Tik prieš tai jis turi būti atitinkamai parengtas ir apmokytas”, – pastebėjo kariuomenės vadas.
Bet, anot jo, šiuo metu privalomosios karo tarnybos karių misijose nėra ir artimiausiu metu neketinama ten jų siųsti. „Tarnyba misijose yra sudėtingesnė ir kartais pavojingesnė nei tarnyba Lietuvoje. Todėl nuspręsta, kad privalomosios karo tarnybos kariai savo pareigą gali atlikti Lietuvoje”, – sakė V.Tutkus.
„Misijose reikalingi kariai profesionalai, nes nūdienos iššūkiai ten reikalauja ypatingos kvalifikacijos, profesionalumo ir aukšto pasirengimo lygio”, – pridūrė kariuomenės vadas.
Išvyko naujas būrys
Šiuo metu Irake tarnauja apie 60 karių iš Lietuvos, Afganistane – maždaug 150, Kosove – pora dešimčių.
Į Pietryčių Iraką, Basros apylinkes, šiomis dienomis išvyko tarnauti „LITCON-9” būrys. Jis suformuotas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” štabo žvalgybos kuopos pagrindu. „LITCON-9” tarnyba Didžiosios Britanijos daugianacionalinės divizijos Danijos batalione truks iki šių metų rugpjūčio mėnesio.
Krašto apsaugos ministerijos vadovai anksčiau teigė, kad Lietuvos kariai išliks misijoje Irake, kol bus reikalingi sąjungininkų pajėgoms. Buvo manoma, kad 2007 metais bus pradėtas spartus sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Irako. Pietryčių Irako regioną kontroliuojantys britai ketina šiemet perduoti dalį atsakomybės už saugumą irakiečių pajėgoms, tačiau išlaikys didžiąją dalį iš 7 tūkstančių Irake dislokuotų karių. Danija taip pat neseniai pratęsė savo karių buvimą Irake šiems metams.
Todėl jau pradėta karių atranka būriui „LITCON-10”, kuris perims misiją Irake rugpjūtį. Kaip ir iki šiol, būrys bus suformuotas „Geležinio Vilko” brigados vieno batalionų pagrindu. Į šią misiją vyks ne savanoriai, bet karinės vadovybės įsakymu parinkti kariai.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino, kad Lietuvos būrys į Iraką bus siunčiamas ir metų antroje pusėje. „Dėl kitų, 2008-ųjų, metų spręsime šių metų viduryje, kai grįšime prie dalyvavimo operacijose svarstymo”, – sakė J.Olekas.
Ministras yra minėjęs, kad taip pat bus bandoma didinti karių, tarnaujančių Afganistane, kontingentą.
Seimas užpernai sankcionavo 270 karių dalyvavimą tarptautinėse misijose Vidurio Azijoje, Persijos įlankos regione ir Balkanuose iki 2007 metų pabaigos.