Savivaldybė skelbia, kad tiesioginės užsienio investicijos mieste per metus sudarė tik 3,9 mln. litų
Kauno miesto savivaldybės tarybos gausiu tiražu platinamas reprezentacinis miesto leidinys „Kaunas, kuriame gera gyventi” pilnas klaidų. Miesto valdžia skelbia, kad per metus tiesioginės užsienio investicijos antrajame šalies mieste sudarė vos 3,9 mln. litų. Tokie skaičiai bado akis – iš tiesų Kaune investuota 1,8 milijardo litų.
Leidinio kūrėjai skatina jo nebeplatinti
Parengtas leidinys iš pirmo žvilgsnio atrodo gana įspūdingai – gausu stambių objektų nuotraukų, projektų aprašymų ir grafinių vaizdų, geros kokybės poligrafija. Tačiau vos atvertus pirmą puslapį akis ima badyti korektūros klaidos, o kiek daugiau miestu besidomintis kaunietis ima rankioti vieną po kitos stambias, tikrovės neatitinkančias klaidas.
Leidinį rengusi Kauno miesto mero patarėja Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė savo atliktą darbą „Kauno dienai” apibendrino paprastai: „Tokio leidinio neverta platinti. Man belieka Savivaldybės puslapyje internete atsiprašyti kauniečių ir pasakyti, kad turime tokią ataskaitą, kuri parodo, kaip iš tikrųjų dirba Savivaldybės administracija.”
Anot Jolitos Linkevičiūtės-Rimavičienės, miesto reprezentacinį leidinį turėtų rengti komanda kompetentingų specialistų, tačiau Savivaldybė neskyrė lėšų viešųjų ryšio agentūrai nusamdyti. Savivaldybės užsienio ir viešųjų ryšių skyriuje dirba 13 specialistų. Ar jų kompetencijos tam būtų per maža?
Miesto vizitinė kortelė pilna klaidų
Kauno miesto mero patarėja aiškina, kad ataskaita parengta pagal Savivaldybės administracijos pateiktas ataskaitas, informaciją pateikė tam tikras sritis koordinuojantys skyriai.
„Vienam žmogui užsiimti ataskaitos parengimu, koncepcija, išdėliojimu, dizainu ir dar patikrinti statistikos skaičius – nerealus uždavinys”, – guodžiasi metus ataskaitą rengusi mero patarėja.
Anot jos, Savivaldybėje nėra departamento, kuris galėtų pasakyti, ar pateikti skaičiai atitinka tikrovę.
Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė „Kauno dienai” sakė, kad toks miesto reprezentacinis leidinys yra gėda miestui: „Nei vizualiai, nei laiko prasme – jokiomis prasmėmis tas leidinys neatitinka šiuolaikinių standartų. Mano nuomone, antras šalies miestas turėtų būti pozicionuojamas kitaip. Neįsivaizduoju, kaip Kauno valdžiai negėda vežti šitą ataskaitą į Vilnių reprezentuojant Kauną. Leidinyje apčiuopiamas kažkokios savivaldybės vaizdas, bet pagal skaičius užsieniečiui būtų sunku susiorientuoti, ar čia Kauno ataskaita, ar Vilkaviškio, ar Balbieriškio”.
Valdininkai kratosi atsakomybės
Povilas Kuprys, Kauno miesto savivaldybės Plėtros departamento direktorius, neslepia nusivylimo reprezentaciniu miesto leidiniu. Valdininkas sako suradęs jame kelias dešimtis klaidų ir netikslumų.
„Mano nuomonė apie leidinį – neigiama, tačiau prisiimti atsakomybės neketinu. Šį leidinį išleido viešieji ryšiai, nederinę duomenų su Plėtros departamentu”, – „Kauno dienai” aiškino P. Kuprys.
Atsakomybės kratėsi ir jo kolega Vygintas Grinis, Plėtros programų valdymo skyriaus vadovas. Jis apsiribojo tik kuklia kritika: „Tiesioginių užsienio investicijų srautas iš tiesų Kaune yra didesnis. Leidinyje įsivėlė klaida, kurią reikia taisyti. Svarbu patikrinti tokius leidinius prieš juos platinant.”
V. Grinis patikslina, kad tiesioginės užsienio investicijos Kaune vienam gyventojui 2005 m. sausio 1 dieną sudarė 3,9 tūkst. litų, o 2006 metų sausio 1 dieną – 3,3 tūkst. litų vienam gyventojui. Bendros tiesioginės užsienio investicijos Kaune 2005 metų sausio 1 dieną sudarė 1,446 mlrd. litų, o 2006 m. – 1,322 mlrd. litų.
Skaičių atmintyje nelaiko
Aiškindamiesi leidinio „Kaunas, kuriame gyventi gera” netikslumus „Kauno dienos” žurnalistai domėjosi, kaip miesto valdininkai aiškintųsi potencialiems investuotojams dėl įsivėlusių klaidų. Paklausėme Povilo Kuprio, Kauno miesto savivaldybės Plėtros departamento direktoriaus, ką jis atsakytų, jei prie jo prieitų potencialus stambus investuotojas su šiuo leidiniu rankose ir paklausų, ar Kaune tiesioginės užsienio investicijos per metus tesudaro vos 3,9 mln. litų?
– Tai yra Tarybos ataskaita. Aš neaiškinčiau, nes tai yra kitos institucijos darbas. Yra Savivaldybės Taryba su savo vadovu miesto meru ir kita – Savivaldybės administracija su vadovu. Taryba vienaip teigia, administracija kitaip teigia.
– Ar ne keistai atrodytumėte taip išsiginęs prieš potencialų investuotoją? Ar nebandytumėte jam paaiškinti, kokia yra tikroji situacija mieste? Juk jam tikriausiai miesto valdžios virtuvė mažiausiai įdomi.
– Pasirengčiau ir paaiškinčiau.
– Kokios iš tiesų yra tiesioginės užsienio investicijos Kaune?
– Neturiu to skaičiaus atmintyje. Mano pavedimu to skaičiaus dabar ieško mano pavaldinys.
– Būdamas miesto Plėtros departamento vadovu negalite pasakyti nors apytikrio skaičiaus?
– Negaliu pasakyti.
Lietuvoje investuojama menkiausiai
Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje menkėja ir yra mažiausias tarp naujų Europos Sąjungos narių. Povilas Kuprys, Kauno miesto savivaldybės Plėtros departamento direktorius, sako, kad tokia situacija yra tragiška, negerai, kad šalį aplenkia užsienio investuotojų pinigai. Anot jo, kreipdamiesi į Kauno miesto savivaldybės administraciją investuotojai dažniausiai domisi lengvatomis, aiškinasi, kodėl turėtų pasirinkti Kauną, o ne Vilnių ar Rygą.
„Paprastai atsakome, kad Kauno savivaldybės administracija vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančias įstatymais, o išskirtinių lengvatų verslininkams Kaune nėra”, – atkerta P. Kuprys. Anot jo, Kaunas neturi priemonių, kurios pagelbėtų pritraukti investuotojus į Kauną. Valdininkas pabrėžia, kad miestas turi galybę trūkumų, pagrindiniai – sudėtingas ir ilgai trunkantis statybų leidimų išdavimas, detaliųjų planų rengimas. Verslininkai priversti sugaišti daug laiko laikydamiesi procedūrų. Potencialūs investuotojai paprastai domisi, kiek laiko šalyje trunka įvairių dokumentų tvarkymas, ar daug aukštuminių pastatų jiems ateityje bus leista statyti. Paprastai kreipiamas dėmesys į saugumą mieste, žmonių toleranciją, bendrą mikroklimatą. P. Kuprys sako, kad Kaunas patrauklus logistikos bendrovėms, nes susisiekimas čia pranašesnis negu, pavyzdžiui, sostinėje. Be to, daugelis verslininkų privalumu laiko pigių skrydžių reisus į Kauną.