Didėjantis skenduolių skaičius atspindi lengvabūdišką poilsiautojų požiūrį į savo gyvybę. Užvakar Baltijos jūra šį sezoną pasiglemžė jau šeštąją auką. Šiemet nuskendo 2,8 karto daugiau žmonių negu 2004-aisiais. Pajūrio gelbėtojai tikina negalintys priversti poilsiautojų nesimaudyti audringoje jūroje.
Suteikta teisė negelbėti
Savaitgalį Palangoje prie gelbėtojų būdelių iškeltos raudonos vėliavos skelbė, jog maudytis draudžiama. Oras saulės vonioms irgi buvo nepalankus. Tačiau jūroje, ritantis maždaug metro aukščio bangoms, apie vieno kilometro ruože piečiau Palangos tilto vandenyje pliuškenosi ne mažiau kaip 100 poilsiautojų. Dar maždaug antra tiek tiesiog vaikštinėjo pakrante. Pravėrus posto duris, du gelbėtojai lukšteno saulėgrąžas. Kartkartėmis jie vis žvilgtelėdavo į jūrą. Besimaudančius žmones nuolat stebėjo tik medikė Aušra Kalantienė. „Žmonės neatsargūs. Į audringą jūrą tempia net vaikus”, – sakė ji.
Jaunuoliai pridūrė, jog per didesnį bangavimą jiems apskritai uždrausta rizikuoti gyvybe. Šeštadienį jūroje bangavimas siekė 3 balus, o bangų aukštis 0,75-1,25 m. Viršijus aukščiausią šio bangavimo ribą, gelbėtojui paliekama teisė skęstančiojo negelbėti. Apie 5 kilometrų ilgio Palangos paplūdimyje kasdien budi 18 gelbėtojų.
Pavojų supranta tik užsieniečiai
Paklausta, kodėl jūroje nusprendė išsimaudyti, nors iškelta raudona vėliava, Jurgita Laivytė iš Alytaus tikino esanti atsargi. „Giliau į jūrą eiti bijau, bet maudytis vilioja bangos”, – sakė ji.
Apie 500 litų per mėnesį uždirbantys Palangos gelbėtojai pasakojo, jog žmonės beveik niekada neįsiklauso į raginimą stipriai banguojančioje jūroje nesimaudyti. Į įspėjimus neretai atsako keiksmais. Pasak jų, pavojų supranta tik užsieniečiai, kurie, matydami raudoną vėliavą, net nelenda į jūrą. „Bet lietuviai kitokie, – sakė gelbėtojas Gytis. – Neseniai vienas pilietis net su brendžio buteliu ėjo maudytis į jūrą”.
Pasak A.Kalantienės, paplūdimyje žmonės neretai susižeidžia į stiklus, apsinuodija maistu, o apsvaigę nuo alkoholio skuba maudytis. Medikė pataria į paplūdimį visiškai nesinešti valgių ir svaigiųjų gėrimų.
Šiemet gelbėtojams teko ne kartą pasinaudoti vieninteliu vandens motociklu. Bet jie prisipažįsta, jog specialiosios gelbėjimo technikos trūksta. Specialistai tikina, jog pastarosiomis dienomis nerami Baltijos jūra smėlyje išmušė daug duobių. Pavojingos srovės gali kelti ne mažesnę grėsmę negu didelės bangos.
Sekmadienį – dvi nelaimės
Sekmadienį ties Šventąja Baltijos jūroje nuskendo jau šeštasis žmogus – 1966 m. gimęs vilnietis. Užvakar nelaimė užklupo ir apie 50 metų kaunietį, kuris, kaip įtariama, neblaivus ir esant 3 balų bangavimui nusprendė išsimaudyti. Klaipėdos „Smiltynės” paplūdimio gelbėtojai ištraukė skęstantįjį, bet jo būklė vakar buvo labai sunki.
„Į greitosios medicinos pagalbos automobilį vyriškį gelbėtojai įkėlė dar gyvą, – sakė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Algirdas Stasytis. – Kauniečio būklė yra kritiška, jo gyvybė palaikoma specialia medicinos įranga”.
Šią vasarą Baltijos jūra tris aukas jau pasiglemžė ties Klaipėda. Lygiai tiek pat žmonių nuskendo ir ties Palangos bei Šventosios paplūdimiais.
Skirtingi pasakojimai
Klaipėdos miesto tarybos narys Valdemaras Anužis negaili kritikos uostamiesčio gelbėtojams. Jis puikiai prisimena birželio 12-osios įvykius, kai banguotoje jūroje skendusiam žmogui gelbėtojai nepadėjo, o į įvykį skubėjo ugniagesiai.
„Laimei, skęstantysis išsigelbėjo pats, bet šis įvykis parodė, ko verta skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba, – piktinosi V.Anužis. – Savivaldybėje atlikome tyrimą ir tarnybos viršininkas V.Urbonas pasiaiškino, jog žmogus skendo 10 metrų nuo paplūdimio ribos!”
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovo Algirdo Stasyčio teigimu, politikas gerokai perdeda papasakotą istoriją. „Jūroje vyriškis neskendo ir net pasipiktino, kai prie jo priplaukė gelbėtojai”, – sakė A.Stasytis. Pasak jo, ugniagesių dispečerinėje įvykis užregistruotas kaip „melagingas iškvietimas”. Klaipėdos paplūdimiuose iš viso dirba 70 gelbėtojų.
Nuskęsta gerokai dažniau
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, iki liepos 25-osios įvairiuose vandens telkiniuose Lietuvoje ištrauktas 81 nuskendęs žmogus, iš jų 12 vaikų. Per tokį patį laikotarpį 2004 m. buvo nuskendę tik 28 žmonės, tarp kurių – 3 vaikai. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet nuskendo 2,8 karto daugiau žmonių.
Birželį ištraukti 25 skenduoliai, o liepą – jau 35. Kiek žmonių nuskendo Baltijos jūroje, tokios informacijos departamentas neturi. PAGD ryšių su visuomene pareigūno Gintauto Druktenio teigimu, ugniagesiai-gelbėtojai paprastai kviečiami tada, kai reikia rasti nuskendusį žmogų.
Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Vigelis sakė neturįs informacijos, kiek skęstančių žmonių šiemet išgelbėta Baltijos jūroje. „Tokios statistikos neturime, – pripažino jis. – Tačiau būna savaitgalių, kai pagalbos ranką ištiesiame ir dvidešimčiai žmonių”.
Gediminas Stanišauskas