Skandalingai iš valdiško darbo išmestiems ar savo noru pasitraukusiems valdininkams netenka gyventi pusbadžiu.
Sutepta reputacija netrukdo buvusiems klerkams įsidarbinti draugų ar giminaičių bendrovėse, o kai kurie iš jų skalsiam duonos kąsniui ir toliau užsidirba iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Į Darbo biržą – neoficialiai
Valstybės tarnautojai už įvairius pažeidimus iš darbo atleidžiami labai retais atvejais.
Per 2006 metus tokia drausminė nuobauda visoje šalyje skirta tik 14 klerkų. Penki iš jų dirbo Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose.
2005 metais iš darbo valstybės tarnyboje atleisti tik 7 asmenys.
Kur kas dažniau susikompromitavę valdininkai pareigas palieka savo noru.
Tuomet jie išvengia galimo ribojimo ir toliau dirbti valstybės tarnyboje.
Per kelerius pastaruosius metus Klaipėdoje po skandalų iš darbo buvo išmesti ar patys išėjo apie penkiolika žmonių.
Tačiau nė vienam iš jų neteko paragauti bedarbio dalios.
Klaipėdos darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio teigimu, buvę valdininkai į jo vadovaujamą įstaigą kreipiasi neoficialiai.
„Paskambina pasiteirauti apie darbo pasiūlymus, domisi, kokios lengvatos jiems priklausytų. Tačiau neprisimenu atvejo, kad kas nors būtų oficialiai tapęs bedarbiu”, – sakė A.Adomaitis.
Atsižvelgiant į buvusių valdininkų darbo stažą ir atlyginimą, jiems priklausytų vidutiniškai 900 litų dydžio bedarbio pašalpa. Ji būtų mokama pusę metų.
Iš policijos į pasienį
Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus teigimu, jei valdininkas iš darbo atleistas už šiurkščius pažeidimus, dirbti valstybės tarnyboje jis negali trejus metus.
Kitais atvejais iš darbo atleistiems valstybės tarnautojams valdiško darbo dirbti neleidžiama vienerius metus.
Tačiau jei asmuo iš pareigų pasitraukia pats, teisė dirbti valstybės tarnyboje nėra atimama.
Todėl buvęs Neringos policijos komisariato viršininkas Mamertas Vainorius, kuris pats dėl neva pablogėjusios sveikatos pasitraukė iš užimamų pareigų, ir toliau dirba valdišką darbą.
Šiuo metu jis yra Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono skyriaus vedėjas.
M.Vainorius iš komisariato viršininko pareigų pasitraukė prasidėjus tarnybiniams patikrinimams, kuriais siekta išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ne darbo metu vairuodamas tarnybinį automobilį komisaras Klaipėdoje sukėlė avariją, kurioje nukentėjo žmogus.
M.Gorkio vidurinės mokyklos direktorius Aleksandras Barvenovas, kurį teismas pripažino kaltu dėl to, kad jis neblaivus sukėlė avariją, kurioje vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužaloti, po tokio sprendimo pasitraukė iš direktoriaus pareigų. Tačiau jis neatsisakė toje pačioje mokykloje vaikus mokyti fizikos.
Į nemalonią istoriją dėl prostitutės patekęs Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Bauža pasiprašė atleidžiamas iš užimamų pareigų.
Tačiau be duonos kąsnio jis tikrai neliks. Pernai spalį A.Bauža teisingumo ministrui Petrui Baguškai davė advokato priesaiką.
Pardavinėja sklypus
Nelegalių statybų Kuršių nerijoje skandalo herojai, kurie buvo atleisti iš darbo, šiuo metu neturėtų skųstis gyvenimu.
Pirmasis šiame skandale atleidimu iš darbo buvo nubaustas Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Vladas Portapas. Jis atleistas už nustatytus statybos pažeidimus.
Geografo išsilavinimą turintis buvęs valdininkas įsidarbino bendrovės „Klaipėdos keliai” saugos ir kokybės direktoriumi.
Praėjusių metų vasarį iš pareigų buvo atleistas ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Algirdas Gintaras.
„Klaipėdos” žiniomis, per metus A.Gintarui nepavyko rasti naujos darbovietės, nes galbūt jis nelabai stengėsi jos ieškoti.
Neoficialiais duomenimis, buvęs paveldo saugotojas netoli Klaipėdos atgavo apie 20 hektarų žemės, kurią pardavinėja nedideliais sklypais.
Padėjo draugai
Dėl nelegalių statybų skandalo Kuršių nerijoje buvo priverta atsistatydinti ir Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.
Nors tokį sprendimą ji motyvavo pablogėjusia sveikata, tačiau jos veiksmus tyrusi komisija nustatė, kad viršininkė, neužkirtusi kelio neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje, esą netinkamai vykdė savo pareigas.
Bedarbe tapusi V.Lukošienė tuomet vylėsi, kad draugai ją priims dirbti konsultante į audito firmą „Admonitus”, kur ji anksčiau buvo pagrindine akcininke. Buvusios apskrities viršininkės lūkesčiai išsipildė.
Artimi žmonės likti be pragyvenimo šaltinio neleido ir buvusiam „Sodros” Klaipėdos skyriaus viršininkui Viktorui Valceriui. Jis tapo Juodkrantėje esančio sesers viešbučio „Kuršių kiemas” direktoriumi.
Šio viešbučio pavadinimas išgarsėjo, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų iniciatyva iš jo atgal į uostamiestį grąžinta 1998 metų pabaigoje iš „Sodros” Klaipėdos skyriaus rūsio patalpų dingusi masažinė dušo kabina.
Uždraus dirbti
Praėjusiais metais įsteigtos bendrovės „Žalyna ir partneriai”, kuri tvarko Smiltynės, Melnragės, Girulių paplūdimius, direktoriumi tapo Valdemaras Balsys.
Prieš kelerius metus jis dirbo savivaldybėje, Miesto ūkio ir statybos skyriuje.
Tačiau 2003 metais Klaipėdos apygardos teisme jis buvo nuteistas už tai, kad paėmė 500 litų kyšį iš vienos bendrovės direktoriaus pavaduotojo. Už tai V.Balsiui buvo skirta 2500 litų bauda bei atimta teisė trejus metus dirbti valstybės vykdomosios valdžios institucijose.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pastarąjį sprendimą panaikino ir paliko tik baudą.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija siekia dar labiau apriboti galimybę buvusiems valdininkams sulaukti atlygio iš privačių bendrovių.
Etikos sargai rengia įstatymo pataisas, nustatančias draudimus tokiems asmenims vienerius metus įsidarbinti bendrovėse, tiesiogiai susijusiose su įmonėmis, kurių veiklą jie anksčiau kontroliavo.
Tarnybinės etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus vedėja Tatjana Ganina sakė, kad ir dabar egzistuoja šioks toks draudimas. Įstatymo pataisomis norima išplėsti tų įmonių, kuriose buvę valdininkai negalėtų dirbti, ratą.
T.Ganina teigė, kad pareigos įmonėse, kurių veiklą buvę valdininkai kontroliavo, tampa tarsi atlygiu už „malonę”.
O tai prieštarauja viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui.