Prieš kelias savaites režisieriaus Arūno Matelio filmas „Prieš parskrendant į Žemę” buvo apdovanotas Amerikos režisierių gildijos („Directors Guild of America”, DGA) dokumentinio kino apdovanojimu.
Šie apdovanojimai ypač vertinami tarp filmų profesionalų, nes nugalėtojus išrenka geriausi Amerikos kino režisieriai.
Atsidėkodamas už Lietuvos garsinimą pasaulyje, LR kultūros ministras Jonas Jučas surengtoje spaudos konferencijoje režisieriui įteikė padėkos raštą ir parkerį. „Turėsiu su kuo sutartis pasirašyti”, – vėliau šmaikštavo režisierius.
Praėjusią savaitę interneto portalo „Delfi” lankytojai prestižinio apdovanojimo laimėtojui pateikė klausimus. Keletą jų bei režisieriaus A. Matelio atsakymų spausdiname šiame „Eterio” puslapyje.
Ką aukoja žmogus, pasirinkęs režisieriaus profesinį kelią? (Nėris)
Laiką, kurį galėtų skirti savo artimiesiems, asmeninį turtą ir net sveikatą. Filmo kūrimas reikalauja didelės emocinės iškrovos. Bet tai – tik keli aspektai. Režisieriaus darbas – tas pats, kas per dykumą vesti grupę žmonių, kai kelio iš tikrųjų nežinai. Prisiimdamas atsakomybę, viskuo rizikuoji.
Gal pasikeis kino situacija Lietuvoje Jums gavus prestižinį apdovanojimą: padidės finansavimas, keisis valdžios požiūris? (Mantinis)
Tai – opus klausimas. Lietuviškas kinas jau įrodė, kad turėtų būti daugiau finansuojamas nei Kauno zoologijos sodas, kuris, beje, turi dar ir nekilnojamojo turto: narvus, patalpas, žemės sklypą. Tikiuosi, kad tie, kurie sprendžia krašto politiką ar finansus, pagaliau supras, jog kinas „nusipelnė gyventi geriau” arba tiesiog gyventi.
Ar visose Europos šalyse valstybė finansuoja kiną? Jei žmonės neina žiūrėti filmų, gal valstybei per brangu išlaikyti šią meno sritį? (Givani)
Išskyrus JAV, visose Europos šalyse kinas finansuojamas. Žiūrovų nėjimą į kiną lemia ne valstybės finansavimas, o kūrėjas, kuris ir sukuria įdomų ir prasmingą filmą.
Kiek išleidžiama pinigų filmui sukurti? (Tomas)
Lietuvoje – 3-4 milijonai. Holivude – nedidelės nepriklausomos kino kompanijos biudžetas – 150-200 mln. dolerių dešimčiai filmų. Šitos juostos nesiekia pelno.
Kiek Jūs uždirbote iš filmo „Prieš parskrendant į Žemę”? (Gedis)
Mažiau nei norėčiau. Tik prieš pat Naujuosius metus sugebėjome padengti skolas.
Ar šis filmas susijęs su asmeniniu Jūsų gyvenimu? Kaip? (Molė)
Mano šeima filme nufilmuotą ligoninę pažįsta ne iš pasakojimų, o iš ten praleistų ilgų mėnesių. Nenoriu plėtotis. Juk svarbiausia – kas įamžinta filme, o ne asmeninėje kūrėjo biografijoje.
Kaip į juostos idėją filmuoti sergančius vaikus reagavo jų tėveliai? (Big Johnny)
Vaikų ir tėvų reakcija buvo palanki.
Kurio žanro – dokumentinio ar meninio – filmus sudėtingiau kurti? Kokie esminiai skirtumai? (Nėris)
Dokumentiniame filme svarbu akcentuoti tai, ką tu išmokai iš tave supančio pasaulio. Kuriant vaidybinį filmą svarbiausia priversti bendraautorius patikėti tuo, kad tu gali sukurti naują, kitą, išgalvotą pasaulį.
Kodėl taip retai kuriate filmus? Ką veikiate, kai nefilmuojate? (Bosė)
Filmų kūrimas man nėra darbas ar profesija. Tai – bandymas suprasti ir pažinti pasaulį. Atradimai, deja, ne taip dažnai vyksta.
Kas Jums kuriant filmus svarbiausia? (Aurimas)
Kad aš pats eičiau keliu, kurio dar nežinau. Kad tas jausmas, kuris privertė paskirti keletą savo gyvenimo metų filmui, neapleistų iki pat juostos sukūrimo pabaigos.
Kas lėmė, kad DGA Jūsų dokumentinį filmą pripažino geriausiu? (Marija)
Pačiam autoriui labai sunku įvertinti. To paties klausė ir daugelis Amerikos žiniasklaidos priemonių. Atsakyti negaliu, nes kitaip reikėtų įvertinti ir kitus filmus. Tiesiog džiaugiuosi, kad tai įvyko.
Ar teko bendrauti su JAV kino garsenybėmis, kitais laureatais? (Gytis)
Teko. Renginys labai didelis ir prestižinis, todėl ir garsenybių jame buvo labai daug. O bendravimas su jomis buvo formalus.
Kas labiausiai patiko arba ne viešint JAV bei dalyvaujant DGA ceremonijoje? (Kora)
Labiausiai nepatiko laiko skirtumas ir brangus šampanas viešbučio bare. O žmogui iš kino provincijos ten viskas atrodo labai gražu ir šventiška.
Svajonių projektas, kurį norėtumėte įgyvendinti? (Iš Kauno)
Būti geru žmogumi, dėmesingu tėvu, mylinčiu vyru.