Atvejų, kai vykstant statyboms griūva šalia jau stovintis namas, kaip neseniai įvyko Vilniuje, yra buvę ir Klaipėdoje.
Išduodant leidimus statyboms ar rekonstrukcijai šalia jau stovinčių pastatų atkreipiamas dėmesys, kad tokios problemos būtų išspręstos, tačiau ar jos išspręstos teisingai, priklauso tik nuo konstruktorių kvalifikacijos.
Nors pastatų griūties be išorės poveikio specialistai uostamiesčiui neprognozuoja, vis dėlto pabrėžiama taisyklingos eksploatacijos svarba, juolab kad Klaipėdoje esama iš nekokybiškų medžiagų, nekvalifikuotų žmonių statytų ne itin stiprios konstrukcijos pastatų. Baiminamasi ir to, kad kai kuriuos daugiabučius gali sugriauti ir patys lengvabūdiškai nusiteikę gyventojai.
Skyla dažnai
Gal prieš 30 metų Liepų gatvėje prie seno gyvenamojo namo statant priestatą griuvo galinė senojo pastato siena, vos spėta evakuoti gyventojus.
„Statant greta esamų pastatų, problemų visada atsiranda, būna skilimų, bet neleidžiame prieiti iki to, kad siena „nuvažiuotų”. Skilimų išvengti sunku, bet visada yra galimybė spėti viską sutvarkyti. Jei tik skyla, greitai sutvarkoma, ir jokių rimtesnių bėdų nėra buvę”, – sakė architektas Edmundas Andrijauskas.
Anot jo, reikia įvertinti tai, kad senų pastatų pamatai paprastai esti negiliai. Be to, stalininio laikotarpio statybos apskritai buvusios gana „įdomios” – Herkaus Manto, M. Mažvydo alėjoje namai statyti iš surinktų po bombardavimo likusių plytų, o statė kaliniai.
Pasak E. Andrijausko, pati tokių pastatų konstrukcija, jei viskas būtų padaryta kaip reikiant, ilgai stovėtų, o dabar dėl nekvalifikuotų statybininkų ir darbų vadovų kokybė esanti silpnoka.
Architektas taip pat svarstė, jog reikėtų rimtai renovuoti vadinamuosius blokinius daugiabučius. Jie esą buvo apskaičiuoti maždaug 50 metų, o vėliau tikėtasi griauti ir statyti naujus. Tiesa, pas mus tiek laiko išstovėjusių blokinių namų dar nėra – tik Vilniuje.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėja Rima Noreikienė prisiminė, jog dėl statybų vos išvengta bėdos vienoje vietoje Herkaus Manto gatvėje. Tačiau įskilus šalia stovinčiam namui susiorientuota greitai, ir viskas pataisyta.
Rekonstruojant pastatą Vytauto gatvėje 7, griuvo palikta seno pastato siena.
Gali sugriauti ir gyventojai
Pasak inžinieriaus Juozapo Tilviko, namai skilinėja net ir šalia nieko nestatant – nuo transporto keliamos vibracijos, dėl smėlėto grunto ir pan. Tačiau jis pabrėžė, kad ne kiekvienas įtrūkimas kelia pavojų.
„Mikroplyšiai, veikiami temperatūrų skirtumo, progresuoja, didėja. Statinį tokiu atveju reikia stebėti atskirai – susirūpinti reikia tada, kai ima skilti mūras”, – sakė J. Tilvikas.
Jis taip pat svarstė, kad valstybinė pastatų priežiūra pas mus dar nėra pakankamai sutvarkyta – žmonių valdžios institucijose tam yra, bet mažai, ir jie viso miesto aprėpti negali.
„Namas gali griūti ir dėl pačių gyventojų kaltės – kai be leidimų pertvarkomi butai, griaunamos pertvaros. Ypač tai pavojinga blokiniuose namuose”, – sakė J. Tilvikas.
Blogiausia – senamiestyje
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė atkreipia dėmesį, kad blogiausia – senamiestyje stovintiems pastatams, nes namai čia seni, užstatymas tankus, didelis transporto srautas, aukštas gruntinis vanduo.
Dalį senamiesčio pastatų administruojančių „Mūsų namų valdų” vyriausiosios vadybininkės Galinos Čichun teigimu, gyventojai tuoj pat praneša pamatę net ir kokį nors nedidelį įskilimą. Be to, pastatai reguliariai apžiūrimi, dukart per metus daromi aprašai.
„Jei yra plyšys – uždedame „markiruotę” ir po mėnesio, trijų žiūrime, ar toliau skyla, ar ne”, – aiškino G. Čichun.
Plyšių laiptinėse, butuose yra Turgaus gatvėje. Kai kur gyventojai jau kaupia pinigus ekspertizei ir sutvirtinimams.
Gali įvykti tragedija
Ypatingų statinių priežiūra užsiimanti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marijona Džervienė prisiminė, jog vienai baldų gamybos įmonei maždaug prieš metus teko užkonservuoti pastatą, nes jis buvo avarinės būklės. Panašių atvejų gamybos įmonėse yra ir daugiau.
Šiemet turėtų būti pradėtas pastato Taikos prospekte 63 kapitalinis remontas. Čia, anot M. Džervienės, yra atitrūkę balkonai – svirdami jie galėtų išlaužti sieną.
Anot R. Noreikienės, prasta yra ir kai kurių valstybės saugomų paveldo objektų padėtis – dujų fabriko, buvusios alaus ir spirito daryklos bei kitų „vaiduoklių”. Tokie avarinės būklės pastatai galėtų sugriūti ir ką nors užmušti, tik tiek, kad jie neeksploatuojami, tačiau, anot R. Noreikienės, kas nors gali vis tiek įlįsti vidun ir įvyktų tragedija.