Alytaus ligoninėje ligonius, patyrusius insultą, galima visiškai ištirti ir tinkamai gydyti

Dabar tas metas, kai Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje gydoma itin daug ligonių, patyrusių insultus. Ligoninės neurologas Vytas Jazepčikas tvirtino, kad nors dėl trumpalaikių karščių ir paūmėja lėtinės galvos smegenų bei širdies kraujagyslių ligos, turinčios įtakos insultui, tačiau šitie dalykai nėra svarbiausia minėtų negalavimų priežastis.

Kartais pakinta ir ligonio psichika

„Daug metų gydau ligonius, sergančius išeminiu smegenų insultu. Kasdien bendrauju su pacientų artimaisiais. Ir nors sakoma, kad apie mediciną ir vaikų auklėjimą išmano visi, tačiau iš tikrųjų yra kitaip“,- mano V.Jazepčikas. Jo teigimu, dažniausiai insulto suluošintas ligonis ir šalia jo esantys namiškiai ar artimieji apie smegenų insultą nežino nieko.
Pasak V.Jazepčiko, galvos smegenų insultai, nepaisant didelės šios ligos profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos pastangų, tebėra svarbiausia sveikatos problema, ypač tarp vyresnių žmonių.
„Išeminis galvos smegenų insultas įvyksta dėl smegenų kraujagyslių užakimo (okliuzijos), nes tada nutrūksta smegenų aprūpinimas deguonimi, gliukoze. O nervinės ląstelės (neuronai), netekusios deguonies ir mitybos, žūva. Žuvus nervinėms ląstelėms, ligonį ištinka paralyžius, pablogėja regėjimas, sutrinka kalba, rijimo instinktas, koordinacija. Dažnai pakinta ir paciento psichika“,- aiškino gydytojas.

Daugėja pacientų, patyrusių instultą

Pasak V.Jazepčiko, suaugusiesiems insultas yra trečioji pagal dažnumą mirties, antroji – demencijos, trečioji – nuolatinio neįgalumo priežastis.
Neurologo manymu, pastaraisiais metais Lietuvoje, palyginti su Rytų šalimis, mirtingumas dėl insulto šiek tiek sumažėjo. Bet mirtingumo rodikliais po patirto insulto Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų šalių – Vokietijos, Švedijos ir Prancūzijos.
Antai 2003-iaisiais Alytaus ligoninėje buvo gydyta beveik 500, pernai – net 625 ligoniai, patyrę insultą. „Tai rodo ne tik tai, kad žmones dažniau ištinka insultas, bet ir tai, kad tokie pacientai iš visos Alytaus apskrities vežami būtent į mūsų ligoninę. Ypač po to, kai gydymo įstaiga įsigijo insulto diagnostikai labai svarbų aparatą – kompiuterinį tomografą“,- teigė V.Jazepčikas.
Pasak neurologo, svarbiausia smegenų kraujotakos sutrikimo priežastis yra aterosklerotiniai ir aterotromboziniai kaklo bei stambių pamato arterijų pažeidimai. O antra priežastis – embolizacija arba kraujo krešulių atkeliavimas į galvos smegenis. Tie krešuliai į galvos smegenis dažniausiai atkeliauja iš širdies po persirgto miokardo infarkto. Taip pat jie į galvos smegenis gali atkeliauti ir po širdies vožtuvų protezavimo operacijų. Be to, esant prieširdžių virpėjimui.
V.Jazepčiko teigimu, be jau minėtų priežasčių, galimybę susirgti smegenų insultu didina daug rizikos faktorių: padidėjęs kraujospūdis, nuolatinis riebaus maisto vartojimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo krešumas, širdies ligos, fizinės veiklos stygius, rūkymas, psichologinė įtampa ir stresai, oraliniai kontraceptikai.
Neurologas pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus modernizavus Alytaus ligoninės laboratoriją, įsigijus jau minėtą kompiuterinį tomografą, pradėjus naudoti ultragarsinius kraujagyslių tyrimo metodus, gydymo įstaigoje smegenų insultą patyrusius ligonius galima visiškai ištirti ir pritaikyti tinkamą gydymą.
„Tokių sunkių ligonių vežimas į Kauno ar Vilniaus klinikas šiandien yra ne tik netikslingas, bet gali turėti ir neigiamos įtakos“,- sakė V.Jazepčikas.

Galvos smegenų insulto riziką galima sumažinti

Neurologo teigimu, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos ligoninėje per pastaruosius metus įdiegtas modernus gydymo metodas trombolizė. Tai metodas, kai bandoma ištirpinti kraujo krešulius ir atkurti smegenų kraujotaką. „Deja, dabartinė Lietuvos ekonominė padėtis ir nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas neleidžia šio gydymo metodo naudoti dažniau. O Vakarų šalyse šiuo metodu gydoma iki 10 procentų išeminiu insultu susirgusių pacientų“,- kalbėjo V.Jazepčikas.
Jo tvirtinimu, 2003-iaisiais Europos galvos smegenų insulto iniciatyvinė grupė parengė rekomendacijas, kaip būtų galima išvengti šio negalavimo. Taigi yra nustatyta keletas būklių ir gyvenimo būdo veiksnių, kuriuos pakeitus, sumažėja galvos smegenų insulto rizika.
Antai arterinė hipertenzija yra labiausiai paplitęs ir lengviausiai keičiamas galvos smegenų insulto rizikos veiksnys. Šios ligos gydymas sumažina riziką susirgti galvos insultu. Paprastai šnekant, pirmiausia reikia kontroliuoti ir gydyti kraujospūdį, kad jis būtų normalus. Pakitusį kraujospūdį galima gydyti vaistais, bet dažnai reikia keisti ir gyvenimo būdą.
Pasak V.Jazepčiko, rūkymas riziką susirgti galvos smegenų insultu padidina šešis kartus. O metusiųjų rūkyti rizika patirti smegenų insultą sumažėja net 50 procentų. Taip pat insulto riziką didina ir gausus alkoholio vartojimas. O štai reguliari ir energinga fizinė veikla yra atvirkščiai proporcinga galvos smegenų insulto rizikai.
„Nes tai daro teigiamą poveikį kūno masei, kraujospūdžiui, cholesterolio koncentracijai kraujo serume ir gliukozės toleravimui“,- mano neurologas.
Su gydytoju negali nesutikti, kad insultai – sunki našta pačiam ligoniui, jo šeimai ir visuomenei.
„Mūsų šalyje kol kas neskaičiuojama ekonominių nuostolių patiriamų dėl šios ligos, bet, pavyzdžiui, JAV 1999-aisiais tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, susijusios su insultu, buvo 51,3 milijardo JAV dolerių. Anglijoje ir Suomijoje – išlaidos, reikalingos insulto gydymui ir reabilitacijai, sudaro 5-6 procentus visų išlaidų, skiriamų sveikatos apsaugai“,- rodė įspūdingus skaičius V.Jazepčikas.

Onutė Pluščiauskienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.