Savivaldybei priklausančios naujosios turgavietės prekybininkai kaskart eidami į tualetą privalo neštis ir verslo liudijimą, patvirtinantį apie išsipirktą mėnesio abonementą.
Prekybininkai tikina, neva priversti mokėti už naudojamasi tualetais jie padeda išlaikyti ne tik turgui priklausantį mokamą tualetą, bet ir išnuomotą bendrovės „Naujasis turgus” direktoriaus dukters komercinei įmonei.
Neišsipirkusiesiems mėnesio abonemento už 30 litų, už kiekvieną naudojamasi tualetu tenka sumokėti po 40-50 centų, priklausomai, kuriuo tualetu naudosis. Turguje iš viso yra apie 500 prekybos vietų.
„Ar jūs savo darbo vietoje mokate už tualetą?” – piktinosi abiejų paviljonų prekybininkai, negalėję suprasti, kodėl sumokėjus už prekybos vietą, atskirai dar tenka norint atlikti gamtinius reikalus.
Pavyzdžiui, mėsos produktus pardavinėjantys žmonės per mėnesį už prekybos vietą sumoka per tūkstantį litų.
Naujojo paviljono prekybininkės dar ne taip seniai turėjo privilegiją naudotis nemokama išviete, tačiau ir jos dabar klebena antrajame pastato aukšte esančio tualeto rankeną.
Kodėl uždrausta naudotis šiuo tualetu, anot pardavėjų, administracija paaiškino skirtingai. Vienoms buvo pareikšta, kad jis užrakintas dėl kanalizacijos problemų, kitoms – dėl remonto ar net įgriuvusių lubų.
Tiesa, pokalbininkės taip ir nesuprato, kodėl neva tvarkomu ar remontuojamu tualetu ir toliau naudojasi kai kurie administracijos darbuotojai.
Tualetas nuomojamas
Prekybininkai dabar priversti eiti per lauką, į kitoje pastato pusėje esantį tualetą. Beje, mokamą. Pasak duonos gaminiais prekiaujančios Daivos Juozėnienės, kaskart einant į lauką tenka persirenginėti. Nubėgus į tualetą kartais tenka pastovėti ir eilėje, nes viena kabina skirta pirkėjams, o kita – prekybininkams.
Tuo metu administracijos darbuotojams esą tenka vos ne po vieną tualetą kiekvienam.
UAB „Naujasis turgus” priklauso pora mokamų tualetų, kurių vienas už 381 litą ir 54 centus nuomojamas komercinei įmonei.
Prekeiviai spėjo, kad privertęs naudotis mokamais tualetais bendrovės direktorius Liudas Butautas taip palaiko savo dukters Ingridos Gečienės komercinę įmonę, kuri yra sudariusi tualeto patalpų nuomos sutartį su tėvo vadovaujama bendrove.
Prekybininkai – žemesnė kasta?
L. Butautas „Vakarų ekspresui” paaiškino, kad leisti naudotis nemokamu tualetu turgus negali, nes jo niekas neremia.
„Mes už viską imame pinigus, nes patys save išlaikome”, – teigė direktorius, paneigęs kai kurių prekybininkų viltis, kad vienintelis nemokamas iki tol tualetas po „remonto” vėl bus atidarytas.
Anot L. Butauto, į kainininką nėra įtrauktas mokestis už tualetą, tik už tam tikro inventoriaus ar paslaugų nuomą kartu su prekybos vieta.
„Per prievartą negalime liepti nusipirkti abonemento į tualetą, nes kiti į jį neina. Prekiautojas yra verslininkas, o ne mūsų darbuotojas. Pagal higienos normas, prekiautojai negali naudotis vienu tualetu su darbuotojais. Mes privalome laikytis šių normų”, – direktorius paaiškino, kodėl uždrausta naudotis nemokamu tualetu.
Pasak Klaipėdos miesto veterinarijos ir maisto tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Jūratės Mačiulienės, turgaus administracija ir prekybininkai priklauso tai pačiai darbuotojų kategorijai, kurie privalo tikrintis sveikatą. Bendru tualetu jie negali naudotis tik su lankytojais.
Pagal higienos reikalavimus, prekybininkai į tualetą privalo eiti be chalato, patalpose privalomas šiltas ir šaltas vanduo, dezinfekuojančios priemonės.
Nuostolingas tualetų „biznis”
Prekybininkų reikalavimus naudotis tualetu nemokamai direktorius pavadino noru grąžinti socialistinę santvarką. Išvietės išlaikymas bendrovei per mėnesį esą atsieina 24 tūkst. litų.
Pasak L. Butauto, svetimų lankytojų per mėnesį tualete apsilanko ne tiek ir daug – per dieną apie 10 žmonių. „Tualetas neišsilaikytų, jei juo nesinaudotų prekybininkai”, – pripažino jis.
Paklausus apie dukters komercinei įmonei išnuomotas tualeto patalpas, pokalbyje dalyvavusi bendrovės vadybininkė Žana Permiakova puolė tai neigti.
Pavaldinę nuraminęs direktorius paaiškino, kad nėra čia ko slėpti – jei tik atsirastų norinčiųjų, tualeto nuomą perleistų kitiems, tačiau prieš penkerius metus paskelbus konkursą, jų taip ir neatsirado. Be to, dukros komercinė įmonė šias patalpas išsinuomojusi tuomet, kai jis dar nevadovavęs turgui.
Beje, kita Savivaldybės įmonė – „Senasis turgus” – iš savo prekybininkų taip pat ima mokestį už naudojimąsi tualetu – kad būtų užtikrinta tvarka. Vienkartinis įėjimo mokestis kainuoja 50 centų.
Skundai – ne naujiena
Skundų dėl naujajame turguje egzistuojančios tvarkos tvirtino sulaukusi ir Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonomikos ir strategijos departamento turto ir privatizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Petrauskaitė.
Ji pritarė direktoriaus pozicijai, kad prekybininkai nėra bendrovės darbuotojai, tad naudotis nemokamu tualetu negali. Be to, pagal galiojančius įstatymus nedraudžiama sudaryti patalpų nuomos sutarties su asmenimis, susietais giminystės ryšiais.
M. Petrauskaitė daugiau komentuoti atsisakė, motyvuodama, kad šis ir kiti prekybininkų skundai bus svarstomi kitą savaitę vyksiančiame bendrovės valdybos, kuriai priklauso ji, turgaus direktorius ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Kuznecovas, posėdyje.