„Nei savivaldybės, nei politikai nesuinteresuoti steigti antikorupcinių komisijų”, – visuomenės abejingumu kyšininkams skundžiasi šiandien dešimties metų jubiliejų švenčiantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
Pasak STT Klaipėdos valdybos viršininko Leono Keniausio, kuriant tarnybą Lietuva vadovavosi Honkongo patirtimi. Šioje šalyje korupcija buvo įsišaknijusi ypač giliai. Tarkim, policininkas ar gydytojas savo pareigų nebenorėdavo atlikti negavęs dovanėlės, tad žmonės sukilo prieš šį reiškinį ir išėjo į gatves.
„Čia situacija sparčiai pasikeitė, nes žmonės patys aktyviai įsijungė į korumpuotųjų atskleidimą. Tarkim, mes vykdome operatyvinę žvalgybinę veiklą. Remiantis surinkta informacija ir pradedami ikiteisminiai tyrimai. O analogiška Honkongo tarnyba tokios informacijos nepanaudoja tol, kol neateina konkretus nukentėjusysis ir neparašo pareiškimo. Čia pozicija tokia – jei žmonės neigiamą reiškinį toleruoja, reikia palaukti, kol atsiras nebeiškenčiančių. Taip ugdomas pilietiškumas”, – pasakojo L. Keniausis.
Didžiojoje Britanijoje minusą valstybės tarnyboje galima „užsidirbti” dėl menkiausių nesąžiningumo apraiškų. Pavyzdžiui, į valdininko sąskaitą netyčia pervedamas per didelis atlyginimas, prie jo namų pametama piniginė su pinigais. Jei žmogus apie tai nepraneša atsakingoms tarnyboms, yra fiksuojama.
O Lietuvoje, pasak STT Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo viršininkės Daivos Paulauskienės, korumpuotų valdininkų atskleidimą apsunkina tai, kad STT darbuotojams nebeleidžiama patiems tapti nusikalstamos veiklos modelio dalyviais.
„Štai keli žmonės mums praneša, kad valdininkas už savo pareigas prašo kyšių. Anksčiau mes su prokuroro palaiminimu galėjome pas jį pasirodyti kaip klientai ir jį demaskuoti. Tačiau neseniai buvo nuspręsta, kad tai – provokacija.
Dabar mes turime nukentėjusį žmogų įkalbėti tapti nusikaltimo atskleidėju. Specialia aparatūra ir pažymėtais pinigais „apginkluotas” žmogus pats turi įteikti „kyšį” tarnautojui. O žmonės to prisibijo”, – nūdieną apibūdino D. Paulauskienė.
Anot STT Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininko Leono Barišausko, savivaldybės skatinamos su korupcija kovoti specialiais etatais ar visuomeninėmis komisijomis. Deja, iki šiol tokie etatai įsteigti tik Šilutės ir Klaipėdos savivaldybėse, kiti teisinasi tam neturintys lėšų.
„Būtų idealu, kad miestelėnai, partijų atstovai susiburtų į visuomeninę antikorupcinę komisiją. Tarkim, klaipėdiečiai įtaria, kad Turgaus gatvės remontas netinkamas. Ši komisija turėtų teisę išsireikalauti atitinkamų dokumentų, išsikviesti atsakingus asmenis, o apibendrinus pareikšti savo nuomonę. Deja, nei savivaldybės, nei politikai tuo nesuinteresuoti”, – teigė L. Barišauskas.
Ne paslaptis, kad už vertingą savalaikę informaciją yra mokama, tačiau mūsų šalies tarnybų ir užsieniečių finansinės galimybės labai skiriasi. Analogiškos Anglijos tarnybos specialistas yra prasitaręs, jog paprastoje narkotikų byloje informatoriui sumokėjęs net 120 tūkst. svarų sterlingų.
L. Keniausis sako, kad Lietuvoje tokiomis sumomis net nekvepia, tačiau bandančių pasipelnyti iš informacijos teikimo tarnyboms jau esama. „Tik neklauskite, kiek mes mokame”,- sakė jis.
Klaipėdos valdybos vadovo teigimu, iš 200 tarnybos inicijuotų bylų su dar daugiau įtariamųjų buvo išteisinti tik 5 žmonės.