Net sugriežtinta antibiotikų pardavimo tvarka nesumažino piktnaudžiavimo jais atvejų. Eksperimentuoti su antimikrobinių vaistų deriniais bei dozėmis nevengia ir gydytojai. Dėl lengvabūdiško antibiotikų vartojimo vis daugiau infekcinių ligų sukėlėjų tampa atsparūs bet kokiems medikamentams, o sergantieji pasmerkti mirti.
Jeigu vieniems žmonėms vaistai asocijuojasi su nuodais, kuriuos vartoti priverstų nebent itin sunki liga, kiti be tablečių neįsivaizduoja nė dienos. Saujomis ryjami vitaminai, maisto papildai, karščiavimą, „nervus”, skausmą bei kitus, kartais tik išsigalvotus, negalavimus malšinantys medikamentai. Dažnai vien bereceptiniais vaistais neapsiribojama – nuo visų ligų „gelbsti” antibiotikai. Nors nėra paskaičiuota, kiek antibiotikų lietuviai suvartoja per metus, piktnaudžiavimo stipraus poveikio antimikrobiniais preparatais mastai specialistams kelia šiurpą. Lietuvoje, kaip ir kai kuriuose kitose pasaulio valstybėse, žaibiškai daugėja jokiais antibiotikais neįveikiamų sunkių ligų sukėlėjų. Ir žmonių, kurių liga dėl šios priežasties tapo nepagydoma.
Vis daugiau gydytojų ir mokslininkų teigia, kad antibiotikai pražudo ne tik aklai stebuklingomis jų savybėmis tikinčius, savarankiškai besigydančius asmenis. Kartais kalti ir antibiotikų terapijos rizikos neįvertinantys, nepagrįstai su vaistų deriniais bei dozėmis eksperimentuojantys gydytojai. Nustatyta, kad maždaug trečdalyje atvejų antibiotikai skiriami be pakankamos priežasties. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pateikta 2003 m. statistika parodė, kad iš 9 mln. antimikrobiniais preparatais gydytų pacientų beveik du milijonai mirė.
Anot atliktų tyrimų, maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų įvairiais vaistais sveikatą „stiprina” be medikų konsultacijų. Tai ypač būdinga jauniems vyrams ir vidutinio bei vyresnio amžiaus moterims.
Dar didesnį susirūpinimą specialistams sukelia piktnaudžiavimas receptiniais vaistais. Kai kurie ligoniai nepasitiki gydytoju, aiškinančiu, kad vaistai ne visada būtini. Prieš kurį laiką atliktos apklausos rezultatai parodė, kad iki 70 proc. medikų neskirtų medikamentinio gydymo, jeigu turėtų daugiau laiko pasikalbėti su pacientu apie alternatyvias savijautos gerinimo priemones – sveiką mitybą, fizinį aktyvumą. Dėl nepagrįsto vaistų išrašymo, netinkamo medikamentų derinio parinkimo bei dozavimo kaltas ne tik laiko trūkumas, bet ir nenorėjimas ar negalėjimas atlikti išsamių tyrimų. Pavojingiausia, kai neatlikus mikrobiologinių tyrimų skiriamas gydymas antibiotikais. Taip elgiamasi net elementaraus karščiavimo atvejais – nesvarbu, kad galbūt jį sukėlė ne bakterinė, bet virusinė infekcija, prieš kurią antibiotikai bejėgiai. Vartojant juos ne nuo to ligos sukėlėjo, mikroorganizmai greitai prisitaiko prie vaistų.
Dėl neteisingo gydymo vis daugiau pavojingų ligų sukėlėjų įgyja atsparumą antibiotikams. O naujų medikamentų išrandama per mažai – vos viena klasė per penkmetį. Ir toliau neprotingai skiriant bei vartojant antimikrobinius preparatus, net nesunki infekcija gali tapti jokiais vaistais neįveikiamu žudiku.