Vėžys: ne vien gydomas, bet ir išgydomas

„Svarbiausia, kad žmonės suvoktų: nuo vėžio reikia gydytis ir išsigydyti, o ne gydytis amžinai. Nebijokime to, kad buvo navikas. Nemanykime, kad tai jau viskas. Navikas buvo, jis pašalintas. Tai tik signalas, kad organizme susikaupė didžiuliai kiekiai šlakų, nepasisavintų maisto produktų”, – sakė Palangoje poilsiavęs Vilniaus universiteto Lietuvos onkologijos instituto fitoterapijos laboratorijos vedėjas fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Jau 17 metų jis vaistažolėmis, biologiniais papildais padeda onkologiniams ligoniams po naviko pašalinimo, spindulinės ir cheminės terapijos sustiprėti tiek, kad vėžys nebegrįžtų.

Ar yra tokių stebuklingų vaistažolių, kurių vartojimas padėtų nuo vėžio?

Nebūkim lengvatikiai ir tuščiai nemėtykim pinigų: nuo pirminio vėžio, koks jis bebūtų, nėra jokių vaistažolių. Deja. Yra iš kai kurių vaistažolių išgrynintų medžiagų, kurios kartu su kitom cheminėm medžiagom tikrai neleidžia vėžinėm ląstelėm daugintis. Pavienės veikliosios medžiagos, esančios augaluose, tegali tik sudaryti nepalankias sąlygas vėžinėms ląstelėms atsirasti.

Kokios sąlygos išprovokuoja vėžį?

Vėžys – organizmas organizme – atsiranda kaip gyvenimo būdo pasekmė: blogai buvo plaunami tarpląsteliniai tarpai, nes neišgeriama kasdien iki litro gryno vandens ir inkstams nepadėta atskiesti organizmo apykaitos produktų. Be to, suvalgytas maistas metų metais buvo prastai suvirškinamas, nekreipta dėmesio į tokius pavojaus signalus kaip pilnumas, pūtimas skrandžio plote.

Deja, biologijos, kūno kultūros mokytojai neatkreipia vaikų dėmesio, kad reikia gerti vandenį, organizmui jį išgarinus po sporto žaidimų. Paprastas dalykas – litras per dieną išgeriamo vandens iki aterosklerotinės mirties garantuoja žmogui vieną iš tikimybių, kad navikas nepasikartos.

Visais atvejais atsiradus vėžiui matau sugriuvusią ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus substanciją. Tai jis nelaimingiausias, tai blogiausias, tai protingiausias, tai neva negražus.

Kai paklausiu savo pacienčių, dėl ko, jų nuomone, susirgo vėžiu, dauguma sako: tai ne tas ministras pirmininkas, tai ne tas prezidentas. Tiek save erzina, tokius milžiniškus kiekius savy gamina adrenalino! O juk adrenalino pertekliui valandą pabuvus organizme, šešiom valandom susiaurėja kraujagyslių spindis.

Nesugebantys susiorientuoti savyje žmonės įsileidžia vėžines ląsteles.

Ar išoperavus piktybinį naviką žmogus gali tikėtis visiškai pasveikti?

Reikėtų atsiminti, jog nėra vienos kokios tam padedančios stebuklingos žolės – netikėkim tais, kurie sako priešingai. Po radikalaus naviko pašalinimo chirurginiu būdu, po jo išdžiovinimo spinduliais, po motininių vėžio ląstelių sunaikinimo cheminiais preparatais organizmas jau nebepajėgos vienas kovoti su vėžine ląstele, reikia jam padėti.

Netiesa, kad išgyvenamumas po šių procedūrų yra tik 3-5 metai. Išgyvenama ir 10, ir 15 metų. Išgyvena tie, kurie pakeičia gyvenimo būdą. 30-40 procentų į mane, į mūsų instituto reabilitologus besikreipiančių žmonių gyvena dešimtmečiais. Dėl to, kad jie pakeitė gyvenimo būdą. Jie liovėsi skaičiuoti pinigus svetimoje kišenėje, ėsti savo artimuosius, persekioti juos dėl tariamų nuodėmių.

Kaip sustiprinti organizmo imunitetą po naviko pašalinimo bei spindulinės ir cheminės terapijos?

Navikas pasikartos, jei susidarys organizme tos pačios sąlygos – milžiniškas užrūgštėjimas, prastas audinių saviapsivalymas, daugybė kitų faktorių.

Imunitetui sustiprinti reikia gerti purpurinės ežiuolės, beržo lapų, kemero žolės arbatą. Pastarųjų žolių yra didelės augimvietės virš naftotiekio iš Mažeikių į Būtingę. Bet pirmiausia apsirūpinkim darželiuose, soduose augančia purpurine ežiuole.

Nepaisykim kai kurių botanikų gąsdinimų, kad augaluose yra balastinių medžiagų. Kaip žmogui reikalingos visos jo kūno dalys, taip ir augalui reikalingos visos veikliosios medžiagos. Savo klinikinėje praktikoje pastebėjau, kad veikia veikliųjų medžiagų visuma, o ne kokios atskiros to augalo medžiagos. Gydytojo žolininko užduotis – padaryti derinį, tinkamą problemai išspręsti.

Beje, nė pas vieną onkologinį ligonį neradau organizme geros antioksidacinės sistemos.

Kas gi ardo antioksidacinę sistemą ir kaip ją pagerinti?

Riejantis, pykstant, erzinantis susidaro organizme daug medžiagų be vieno dviejų elektronų. Tos medžiagos pradeda ardyti audinių sieneles, plėšyti jas, ieškodamos laisvo elektrono. Tai laisvieji radikalai – organinės kilmės medžiagos, pusiau angliavandeniai, pusiau riebalai, vandenilio, deguonies dariniai be vieno elektrono. Tos medžiagos suardo biochemines sistemas kepenyse, smegenyse, kaulų čiulpuose.

Jei esam gobšūs, pikti, skaičiuojantys pinigus svetimoj kišenėj, patys nedirbam, o rėkiam, kad esam vargšai, – laisvųjų radikalų pas mus visada bus. Jų lieka ir po vėžinių ląstelių pašalinimo. Todėl būtina vartoti antioksidantus. Geriausias antioksidantų derinys – vitaminai „Triovit”.

Bent dukart per savaitę reikia pavartoti morkų tarkę, apšlakstytą grietine. Paprastoje morkoje esantys karotinoidai tuoj pat keliom valandom eliminuoja organizme laisvuosius radikalus.

Daugelis vėžiu sergančiųjų savo būklę siekia pagerinti sultimis.

Nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Jei išgėrėm keturis gurkšnius, organizmui, o kartu vėžinėm ląstelėm sudarėm komfortą keletui valandų. Vėžinės ląstelės maitinasi visu paviršium, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžinės ląstelės.

Žmonės dažnai pyksta, kad draudžiu gerti sultis. Bet geriau valgykime vientisą obuolį, morką, pomidorą. Ląstelienoje pasislėpusios veikliosios medžiagos, vitaminai lėtai atsipalaiduos ir sudarys visoms ląstelėms maitintis vienodas sąlygas.

Kokios vaistažolės užkerta kelią vėžio ląstelėms daugintis?

Mokslo įrodyta, kad nepalankias vėžinėms ląstelėms augimo sąlygas sukuria ugniažolės ir dėmėtosios maudos veikliųjų medžiagų visuma. Tačiau – atsiminkim – alkoloidai, esantys ugniažolėje, maudoje, žiemėje ar kitam augale, vėžinių ląstelių nenužudo. Ypač kai jų milijardai, kai užspausti kapiliarai. Pirmiau reikia chirurgiškai pašalinti pirminį telkinį, išdžiovinti spinduliais, o alkoloidai tinka pavienėms ląstelėms.

Nuo ugniažolės alkaloidų liaukinio vėžio ląstelės tampa neįgalios slėptis nuo imuniteto. Kaip gerti vaistažoles, kaip kaitalioti – pasakau kiekvienam individualiai.

Nevenkim homeopatinių vaistų, jie pagerins jūsų biofiziką, o žoliniai preparatai pagerins biochemiją.

O kaip ir ką valgyti, kad vėžys nebepasikartotų?

Nuo maisto labai priklausomi storžarnės navikai. Visi riebiavalgiai žmonės turi žinoti, jog kad valgydami riebų maistą turime jį užkąsti agurku, česnaku, svogūnu – kitaip tulžies rūgštys nespės suskaldyti, emulguoti riebalų. Tulžies rūgščių nesuskaldytos riebalų liekanos storžarnėje yra antrą kartą jų veikiamos. Antrinės tulžies rūgštys ir sukelia storžarnės vėžį. Būtinai susižinokim iš bendrosios praktikos gydytojo apie savo tulžies pūslės darbo kokybę, žinokime kepenų išskiriamąsias galias.

Visada reikia valgyti mėgstamą maistą. Ir porėtą. Kąsnis daržovių – kąsnis mėsos. Bulvę galima padėti į šalį – ji trukdys prieiti virškinimo sultims prie kepsnio, geriau vartoti kietesnę augalinę ląstelieną – agurką, česnaką, arbūzą, pomidorą. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis. Man skaudu, kad žmogus nepaklauso šio patarimo, kreipiasi į daugybę konsultantų, ir grįžta pas mane po penkerių metų suvėžėjusiais audiniais.

Sakėte, jog itin svarbus ir geras miegas. Kas padėtų jį sureguliuoti?

Skubantiems, lekiantiems labai padėtų lenkų vaistažolių mišinys „Valera Dix”.

Ramesnio būdo žmonėms reikėtų pavartoti vaistinės melisos, pelyno arbatų. Pasiutusiems, skubantiems, nelaimingiausiems, užmirštiems, nerealizavusiems savo pašaukimo – pipirmėtės, pupalaiškio, melisos arbatų nakčiai.

Vadinamoji depresija – tai pirmiausia nervinės ląstelės nuovargio požymis. Nervinis audinys nesugeba gaminti tiek elektronų pernešėjų per minutę, kiek reikėtų, nesugeba priimti iš išorės impulsų ir jų apdoroti. Depresiją sumenkinti, pašalinti padėtų iš ryto ir per pietus išgertos eleuterokoko kapsulės. Po pietų, vakare ir nakčiai pagerti pelyno, ramunėlių, čiobrelių, raudonėlių, medetkų arbatų. Jų eteriniai aliejai išjudins medžiagų apykaitos produktus, nusiųs juos į tikslines vietas.

Dar pakviesčiau visus klausyti savo vidinio balso. Užsinorėjo artimas žmogus kokį augalą pasisodint – padovanokit tą, kurio jis nori, pasodinkit. Eina žmogus ir paglosto kadugį, – vadinas, kadugys jam gerai, pasodinkim šį augalą, o ne tują, kurios jis neglosto.

O kokią vietą gydantis užimtų dvasinė higiena?

Tai labai svarbu. Nevertindamas savęs leidai suklestėti navikui. Kviesčiau mokytojus ugdyti vaikų savipagarbą, savitoleranciją. Ir neužsiprogramuokime nereikalingomis programomis. Pvz., „aš negraži”. Kiekvienas Dievo kūrinys yra gražus. Tokį kūną siela pasirinko, sielai tu buvai gražus. Tėvams tu gražus.

Niekada nesakykime, kad tikrai jau po dešimties metų mirsi nuo kokio insulto, nes taip mama mirė. Jei taip sakysi – tikrai numirsi, nes suveiks programa. Mintis yra energija, materija. Mintimis sumodeliuojame net mirties procesus.

Pasinaudokim minčių pagalba. Minties energija kartu su vaistais pagerina biofizines-biochemines charakteristikas. Ji įjungia organizmo savireguliacijos mechanizmus, pagerina, pagreitina audinių funkcijos atsikūrimą.

Žmonės dažnai nepatikliai žiūri į cheminę, spindulinę terapiją. Ar be jos įmanoma išvengti vėžio pasikartojimo?

Lietuvoje esantys jonizuojančios terapijos aparatai yra šiuolaikiški, jie individualiai dozuoja spindulius, kiek jų reikia vėžiniams telkiniams pasiekti. Žmones gąsdina gandai dėl praeities, kada visiems vienodai skirtos labai didelės dozės. Daugybę ligonių grąžino atgal jonizuojančios terapijos bei chemoterapijos priemonės.

Spindulinės terapijos metu nereikėtų vartoti jokių vaistažolių, jokių vitaminų. Tiesiog valgyti natūralų maistą.

O jei pykina – vadinasi, gera organizmo kontrolė. Vėmimu, viduriavimu jis stengiasi pašalinti nepriimtinas chemines medžiagas. Dingo apetitas – nevalgyk, bet gerk daug vandens.

Cheminės terapijos metu labai patarčiau vartoti pektinus. Daugybė cheminių medžiagų, kurios susidaro antrinių, tretinių cheminių procesų metu kepenyse ir kituose organuose, išsiskiria į storąjį ir plonąjį žarnyną. Jos turėtų būti pašalinamos lauk. Daug pektinų yra orkaitėje keptuose obuoliuose bei morkose, taip pat linų sėmenyse, „femisojoj”. Kas 2-3 valandas reikia suvalgyti tai keptą morką, tai keptą obuolį – tada žarnyno spindyje esantis aktyvus pektinas išsiskyrusius į žarnyną cheminius junginius suriša ir su fekalijom pašalina lauk. Ypač tai gerai esant vidurių užkietėjimui.

Genovaitė Privedienė

„Vakarų ekspresas”